|
|
|
Žalia šviesa lietuviškai bulvei
Vyriausybės pasiūlymas prie prekybos centrų steigti ūkininkų turgelius pradedamas įgyvendinti ir Kretingos rajone. „Pirmiausia norime šiuo klausimu sulaukti iniciatyvos iš pačių ūkininkų, laukiame jų pasiūlymų“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė vicemerė Jolita Vaickienė, pridūrusi, jog antradienį apie tai jau buvo kalbėta su Kaimo reikalų komiteto nariais. Iš ūkininkų norima sužinoti, kuriose vietose – Salantuose, Darbėnuose, Rūdaičiuose, Kretingoje ar kitur – jiems bus patogiausia savo produkciją suvežti bei kaip dažnai ūkininkai turgelių norėtų. Taip pat aiškinsis, ar ūkininkai norės prekiauti tik daržovėmis, ar ir pieno produktais. Po to su atsakingomis rajono institucijomis bus derinamos galimybės bei sprendžiama, kaip ūkininkų turgelius įsteigti. Pasak vicemerės, ūkininkų turgeliai gali atsirasti arčiau prekybos centrų ar kitose vietose, kur žmonių srautai didesni. „Tokia vieta gali būti ir Kretingos centre, kur yra laisvos valstybinės žemės“, - pridūrė J.Vaickienė. Ūkininkai turėtų ką parduoti Idėja steigti ūkininkų turgelius palaikoma Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS). Ūkininkų struktūroms planuojama perduoti ir jų administravimą. LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus sakė lankęsis lietuviškų produktų turgelyje, Vilniaus centre, netoli Žemės ūkio ministerijos. Švarioje aplinkoje iš autobusiukų buvo pardavinėjama kalakutiena, duonos gaminiai, daržovės. Maždaug 30 žmonių eilė prie pieno produktų ir kitose vietose Kretingos rajono ūkininkui piršo mintį, kad tikri lietuviški produktai tikrai turės paklausą ir ateity. Jo manymu, ūkininkų turgeliais ir Kretingos rajono ūkininkai palaipsniui susidomės, nors dažnas turi savo produkcijos prekybos vietas. „Lietuviška produkcija visais laikais buvo kokybiška: sovietiniais laikais Lietuvoje pagamintą mėsą veždavo į Kremlių, tačiau svarbiausia, kad ir neekologiškame ūkyje gaunama produkcija yra ekologiška - esame nepajėgūs trąšų nupirkti ir nesame „įsileidę“ modifikuotų augalų“, - kalbėjo ūkininkų atstovas. Pasak A.Stonkaus, mėsinių gyvulių auginimas rajone, deja, - mirštantis dalykas. „Kiaulininkyste oficialiai turbūt nebeužsiima niekas, augina kiaules tik pavieniai žmonės. Viena iš priežasčių - reikia turėti oficialiai įteisintą kiaulių skerdyklą, o tai - sudėtinga, - sakė jis. – Užtat Lietuvoje kiaules augina užsieniečiai, taikydami intensyvias technologijas. Lietuviai net nežino būdų, kuriais galima kiaulę užauginti, pavyzdžiui, per tris mėnesius. Ėdalas prikištas įvairiausių papildų. Vyresni žmonės žino, kad produktai, kuriais gyvulį šeri, mėsoje ir pasilieka.“ A.Stonkus siūlo kretingiškiams nuvažiuoti į Piliakalnį, Laukžemę ar Grūšlaukę ir, iš ūkininko keliese nusipirkus kiaulę bei ją pasiskerdus, paragauti. „Tada pirkėjai suprastų skirtumą nuo to, ką perka parduotuvėje: ir kvapas, ir skonis - visiškai kitas“, - tikino jis. Ūkininkų turgelių idėja gimė, kai Žemės ūkio ministerijos darbuotojai turguose pamatė, kokie dideli mėsos kiekiai atplaukia ne iš Lietuvos. Žmonės nėra informuoti, kokią produkciją perka, o prekeiviai dumia miglą į akis. „Koks Kretingos rajono ūkininkas gali atvežti mėsos parduoti, jei nėra oficialios kiaulių skerdyklos? Tokį žmogų tikrai pažinčiau“, - patikino A.Stonkus, pastebėjęs, jog Lietuvoje esama ir paukštynų, kurie perka atvežtinės produkcijos bei ją parduoda kaip savo. Tai, kad įvežtinė produkcija parduodama kaip vietinė, ir ji ne visuomet į sveikatą – ne vienintelis akstinas steigti ūkininkų turgelius. Ūkininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad ne vienas rajono ūkininkas užaugino geras bulves, kurias parduoti net ir be didelio pelno - problema. Įvedus Šengeno erdvę, atsidarė vartai iš Lenkijos, iš kurios atvežamos kur kas pigesnės bulvės. Tačiau, anot A.Stonkaus, jos, matyt, nėra labai kokybiškos. „Į valgyklas mūsų didmiesčiuose tiekiamos jau nuskustos ir, kad nepajuoduotų, preparatais apdorotos bulvės“, - tvirtino jis. Jo įsitikinimu, žmonės, kurie pirkdami norės žinoti, ką jie iš tikrųjų perka, ir supras, nuo ko suserga, eis į ūkininkų turgelius. Kol kas, manė ūkininkas, žmonės orientuojasi ne į kokybę, o į kainą. „Turgeliuose būtų galima nusipirkti normalaus riebumo pieno, pavyzdžiui, – 4 proc. riebumo. Gi perdirbėjai tą riebumą perpus sumažina. Rajone yra daug tvarkingų pieno ūkių, kur viskas sterilu, švaru, įrengtos pieno linijos, naujos technologijos“, - vardijo prielaidas ūkininkas, pridurdamas, kad žemdirbiai gal ne iš karto, bet gali atvežti obuolių, slyvų, morkų, burokų, kitų daržovių ir net gėlių. Posėdžiaus kitą savaitę Rajono meras Juozas Mažeika tvirtino negalįs atsakyti, kiek ūkininkų turgelių rajone atsidarys, tačiau tai gali paaiškėti jau netrukus. Pasak mero, kitą savaitę į Savivaldybę bus pakviesti rajono ūkininkų, Maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro, Kaimo reikalų komiteto atstovai bei seniūnas, su kuriais bus aptartas ūkininkų turgelių klausimas. „Nors Vyriausybė ir rekomenduoja ūkininkų turgelius atidaryti prie prekybos centrų, manau, kad jie gali atsirasti nebūtinai prie jų. Svarbu, kad tai būtų žmonių susibūrimo vietose“, - kalbėjo meras. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ūkininkų turgeliai gali atsirasti ir netoli „Maximos“ bei „Iki“, juolab, kad Tuopos rajone, prie autobusų stotelės, analogiškas turgelis yra buvęs. Vėliau paviljonas buvo nukeltas prie stadiono, ir prekybos jame neliko. Pagal seną įprotį ir dabar dar kartais močiutės įsitaiso ant „Iki“ prekybos centro laiptų pardavinėti pačių užaugintas daržoves ar surinktas uogas, bet yra nuvejamos. J.Mažeika sakė, jog bandys nukeltąją prekyvietę grąžinti ten, kur yra daugiau žmonių. Ūkininkų turgeliuose veikiausiai bus prekiaujama tik pačių užaugintais bei pagamintais žemės ūkio produktais, tačiau meras sakė, kad pardavėjų nerūšiuos: gali atsirasti vietos ir močiutėms, norinčioms parduoti pačių užaugintas gėles.
|
|
