Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Istorijos apie Kurmaičių „žydus“ tebesklando iki šiol

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2009-02-24

Iš senos nuotraukos žvelgiantys kaukėti vyrai ne vienerius metus per Užgavėnes linksmino Kurmaičių kaimą ir jo kaimynus. Nors linksmieji persirengėliai jau yra iškeliavę Anapilin, jų kaukes būtų galima atrasti Šiaulių muziejuje, o senas, su nuotrauka susijusias istorijas mena kretingiškis Vincas Smulkys.

Kretingiškis Vincas Smulkys, sekdamas savo tėvo pėdomis, taip pat kartais gamina kaukes. Kai kurios iš jų yra iškeliavusios į jo atžalų namus, o šią dirbinti pradėjo visai neseniai.

„Trečias iš kairės, su įspūdinga karine uniforma – Juozas Strakšys. Antras nuo jo – mano tėvas Vincentas Smulkys. Priekyje sėdi muzikantas Jonas Vaškys su armonika, o šalia jo – Steponas Tiškus. Viduryje pasodintos Morės veidą išdrožinėjo mano tėvas. Šita Užgavėnių kompanija buvo taip išgarsėjusi, kad jų fotografuoti buvo atvykę net iš Šiaulių,“ – tėvo pasakojimus prisimena V.Smulkys.

Apie 1938-1939 metus padaryta nuotrauka buvo paskutinė. Kaip pasakoja V.Smulkys, tais metais buvo „paskutinis tėvo ratas“. Kiek pamena tuo metu ketverių sulaukęs kretingiškis, netrukus po to kaukės ir visi aprėdai iškeliavo į Šiaulių muziejų, o tėvas persirengėliu daugiau nebėjo. Tačiau kol ėjo, dešimties žmonių kompanija buvo išgarsėjusi visuose aplinkiniuose kaimuose, ne tik Kurmaičiuose.

„Tikrąsias „žydų“ komandas dažniausiai sudarydavo 10-12 žmonių. Jie Užgavėnėms būdavo kaip reikiant pasirengę: patys iš liepos medžio darydavosi kaukes, jas puošdavo, ieškodavo įmantrių drabužių, būtinai išvirkščiai išsiversdavo kailinius. Programos specialiai nerengdavo: buvo ir taip linksmi, šmaikštūs, žinodavo visokių dainų, grodavo muzikantai. Kad į kaimą pareina „žydai“, girdėdavosi jau iš tolo – armoniką traukydavo ne tik muzikantas, bet visa svita skambėdavo varpeliais“, - pasakojo V.Smulkys.

Persirengėliai į savo Užgavėnių kelionę iškeliaudavo jau ankstyvą rytą. Morės palydoje vienas būtinai jodavo raitas, eidavo kareiviai, žydai, čigonai, garsiai apie kompaniją pranešdavo muzikantai. Iš tėvo pasakojimų V.Smulkys pamena, kad bent jau kurmaitiškių svitoje moterų persirengėlių nebūdavo. „Gal vyriškoje kompanijoje moteriškėms nebūtų buvę smagu. Be to, būdavo šalta, reikdavo visą dieną vaikščioti, linksminti žmones, vyrai avėdavo vyžas, kad būtų lengviau eiti sniegu“, - kalbėjo V.Smulkys.

Kurmaičių persirengėliai netingėdavo nukeliauti į Tūbausius, Dimitravą, Senkus, kitus kaimus, kurių žemėlapiuose – jau nelikę.

„Žydai“ stengdavosi aplankyti kuo daugiau turtingųjų namų. Todėl niekuomet nepamiršdavo Senkų kaimo: ten gyveno ne viena bajorų šeima – Narkai, Griniai. Per vienas Užgavėnes persirengėliai surinkdavo apie šimtą tuometinių litų – solidžią sumą, kurią visi sąžiningai pasidalindavo. Kasininko pareigas paprastai eidavo J.Strakšys. V.Smulkys pasakojo, kad šis žmogus buvo labai gabus. „Turėjo tokį talentą, kaip Kristina Kazlauskaitė – baisiai juokingai vaidindavo“, - juokavo V.Smulkys.

„Tuo metu, kai tėvas su draugais eidavo persirengėliais, buvau dar labai mažas – trejų ar ketverių. Tad vos pasibeldus „žydams“, slėpdavausi kur nors po lova – tokie man jie atrodė baisūs. O persirengėliai stengdavosi neaplenkti nė vienos trobos: prinešdavo aslą sniego, prašydavo pinigų arba vaišių. Kas išgalėdavo, linksmintojams duodavo pinigų, kas jų neturėdavo, vaišindavo miltiniais, mieliniais, bulviniais blynais, įpildavo išgerti. Persirengėliai į kaukių nosis įtvirtindavo vinį arba adatą, kad kai bučiuos vaišingoms šeimininkėms ranką, į šias galėtų bakstelėti. Persirengėliai apeidavo dešimtis trobų – kaimo žmonės retai kada užsirakindavo ir neįsileisdavo“, - pasakojo V.Smulkys.

Vakare, jau sutemus, visa kompanija, kaip pasakodavo tėvas, suvirsdavo į didžiausią kaimo trobą – ten prasidėdavo šokiai ir linksmybės. Į jas susirikdavo kaimo merginos, jaunimas. Linksmybės trukdavo iki vidurnakčio, o po to, visi gerai išsidūkę, išsiskirstydavo po namus.

Dūkti sutrukdė karas, tačiau garsas apie Kurmaičių persirengėlius dar ilgai netilo.

„Tų įspūdingų kaukių užsimanė net muziejininkai. Kaukių savininkai, tarp jų ir mano tėvas, už jas gavo pinigų. Turbūt tos kaukės ir tebėra muziejuje“, - kalbėjo V.Smulkys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas