|
|
|
Darbo birža: įtampa užvaldė ir bedarbius, ir tarnautojus
Šiandien tuo, kad Kretingos rajone nedarbas net kelerius metus buvo pats mažiausias Respublikoje, pasidžiaugti jau nebegalime: pas mus oficialiai yra 1 tūkst. 800 bedarbių. Vien per sausį ir vasarį Darbo biržoje užsiregistravo 920 asmenų, arba kasdien - po 30 – 40 žmonių. Darbo biržoje šiomis dienomis vyrauja įtampa: specialistai pajuto apgultį, o eilėse lūkuriuojantys bedarbiai reikalauja darbo arba pašalpų. Bedarbiai šiandien – kitokie Dvi moterys (jų pavardės redakcijai žinomos) iš Senosios Įpilties pasiguodė, kad Darbo biržoje su jomis elgėsi atžagariai. „Vaiko po kelis sykius. O kelionė į vieną pusę kainuoja 9 litus, tiek pat - atgal. Aš už tuos pinigus dar savaitę ir prasimaitinti sugebu“, - tvirtino viena bedarbių moterų. Ūkininkas, rajono tarybos narys Povilas Turauskis tvirtino, jog jam taip pat guodėsi Šukės kaimo moterys, jog Darbo biržoje pasijutusios tarsi elgetos. „Geriau juodą duoną valgysime, bet ten daugiau kojos nekelsime“, - sakiusios jos. „Ne pykti ir grubiai elgtis su žmonėmis turėtų, o suprasti juos ir užjausti. Darbo biržoje savo darbą dirbti turėtų taip, kad žmogus nesijaustų žeminamas. Šiandien į Darbo biržą ne tinginiai ir „bomžai“ eina, o - kitokie žmonės“, - įsitikinęs P.Turauskis. Anot jo, Darbo biržos darbuotojai galėtų dažniau atvykti į seniūnijas, žmonės apie tai turėtų būti informuojami. Rajono tarybos narė Valerija Žalienė sakė pati praėjusi bedarbės kelią ir patyrusi, ką reiškia atsidurti Darbo biržoje: „Tik iš trečio karto priėmė visus mano dokumentus. Galėjo gi prašymą užregistruoti, o kitus dokumentus būčiau atnešusi kitąsyk. Salėje, kur pravedė instruktažą, pasijutau labai nejaukiai – lyg kokiame karceryje. Tegul to rūsio bent nevadina sale“. V.Žalienė mano, jog galėtų atsijoti ir į instruktažą nukreiptus interesantus: baigę aukštąjį ar aukštesnįjį mokslą surenkami vienu metu, ateinantys tik dėl pašalpų – kitą dieną. „Nėra smagu sėdėti vienoje vietoje su būriu alkoholiu prakvipusių žmonių“, - piktinosi V.Žalienė. „Darbuotojos manęs nepažino: nežinojo, kad esu rajono tarybos narė. Praėjau tą mašiną ir žinau, kaip jaučiasi eiliniai bedarbiai. Jau ir taip sunku ateiti į Darbo biržą, o joje dar esi smukdomas. Žmogus turėtų jaustis svarbus. Darbo birža gyvena iš mokesčių mokėtojų kišenės, turėtų ir dirbti operatyviau“, - samprotavo V.Žalienė.
Trūksta supratingumo Darbo biržos vadovė Virginija Naudžienė mano, jog dėl padidėjusių krūvių supratingumo turėtų būti iš abiejų pusių. „Ateina žmonės, pykdami ant savęs, ant darbdavio ir ant viso pasaulio. O pagrindinį pyktį nukreipia į Darbo biržą: kad nemokame pašalpos, neduodame darbo. Jie tikisi, kad išsyk gaus pažymą Socialinės paramos skyriui dėl pašalpų. Tačiau viskam yra Vyriausybės nustatyta tvarka. Mūsų darbuotojams darbo taip pat gerokai padaugėjo: per dieną ateina ligi 40 žmonių, ir nė vieno jų neišvarome. Perorientavome savo darbuotojų darbo krūvį: vietoj vieno registratoriaus dabar dirba trys. Psichologinė įtampa ir mūsų žmonėms kainuoja sveikatos bei kantrybės“, - tvirtino V.Naudžienė. V.Naudžienė nesutiko ir su V.Žalienės išsakytais priekaištais. „Pirmą kartą ji atėjo, ligi darbo pabaigos likus 10 minučių. Ji neturėjo visų reikalingų dokumentų. Kai atėjo jos duomenys iš „Sodros“, paaiškėjo, kad V.Žalienė išvis negalėjo registruotis kaip bedarbė: ji nuslėpė, jog dar gauna atlyginimą už darbą rajono taryboje. Be to, jai buvo pasiūlytas darbas pagal profesinę veiklą – vyriausiąja baldų technologe medienos įmonėje: Darbo biržoje ji registravosi praėjusių metų lapkričio 26 dieną, o lapkričio 28 dieną jai pasiūlytas darbas. Tačiau ji įsižeidė, o gruodžio 3 d. nutraukė darbo paiešką. Su darbuotojomis ji elgėsi itin arogantiškai“, - tvirtino V.Naudžienė, įsitikinusi, jog V.Žalienė turėjo savų išankstinių nuostatų, o priimta kaip eilinė interesantė, užsigavo. Bedarbių nesurūšiuosi „Pliko“ asmens prašymo, tvirtino V.Naudžienė, jie neregistruojantys, be to, pats interesantas nė nepildo dokumentų. Darbo birža, taupydama asmens laiką, supaprastino tvarką: jo duomenis darbuotojos išsyk suveda į duomenų bazę. „Tai užtrunka 20 minučių, vietoj to, kad bedarbis vargtų mažiausiai valandą. Todėl išsyk ir reikalaujame visų dokumentų. Informacija kabo ir mūsų priimamajame, ir seniūnijose bei visų kaimų bibliotekose“, - sakė vadovė. Ji patikino, jog tam, kad nebūtų grūsčių Darbo biržoje, ir žmonėms iš kaimų nereiktų vykti į miestą, jų darbuotojai sykį per mėnesį patys vyksta į seniūnijas. „Praėjusią savaitę pabuvojome visose kaimų seniūnijose. Tačiau teatėjo po 3-4 žmones, nors seniūnijas informuojame iš anksto. Tad gal yra ir seniūnijų darbuotojų aplaidumo, kad neparagina žmonių ateiti“, - mano V.Naudžienė. Besikreipiančiam į Darbo biržą reikalinga turėti: asmens dokumentą, „Sodros“ pažymėjimą, kvalifikacijos pažymėjimą ir pažymą iš paskutinės darbovietės, neįgaliam žmogui – darbingumo netekimo pažymą. Jeigu asmuo nepretenduoja į pašalpą, pažymos iš paskutinės darbovietės neprašoma. Instruktažui pakviestų žmonių, anot vadovės, diferencijuoti – neįmanoma. „Į salę vienu metu pakviečiame tik 15 žmonių. Nesurūšiuosi gi žmonių. Per būrį yra visokių. Būna, kad inteligentai ateina dar stipriau pagėrę, negu neturintys jokios specialybės. Be to, nekvalifikuotieji yra gerokai mandagesni už baigusius aukštąjį mokslą. Ateina ir žmonių, akivaizdžiai turinčių psichikos problemų“, - kalbėjo vadovė. Nedarbo rajone „kaltininkas“ - uostamiestis Pašalpa žmogui priklauso tuo atveju, jeigu per 3 metus jis turi 18 mėn. darbo stažą ir jeigu per einamus metus jau nėra gavęs Darbo biržos pašalpos. Pašalpa skiriama 6 mėn. O kam yra likę 5 m. ligi pensijos, ji pratęsiama dar 2 mėn. Pašalpa pradedama mokėti aštuntą dieną nuo registravimosi Darbo biržoje. Atleistas iš darbo ir gavęs išeitinę išmoką asmuo pašalpą iš Darbo biržos gaus po 1 mėn., už kaltus veiksmus – po 3 mėn. Pašalpos dydis priklauso nuo gauto uždarbio: didžiausia - 1 tūkst. 41 Lt, mažiausia – 500 Lt. Šiuo metu valstybė pašalpoms dar užtenka pinigų: nuo vasario 15 d. jos mokamos už sausį. Nedarbas mūsų rajone staiga išplito todėl, kad žmonės atleidžiami dažniausiai iš Klaipėdos įmonių: jie sudaro apie 60 proc. užsiregistravusių Kretingos darbo biržoje. Pagrindinė priežastis yra ta, kad dauguma tų įmonių atsisakė vežioti darbuotojus savo transportu. „Žmonės išeina iš darbo ir savo noru. Jiems nebeapsimoka važinėtis, nes kelionės išlaidos „suėda“ didžiąją dalį darbo užmokesčio“, - staigias nedarbo priežastis įvardijo vadovė. Mėnesinis bilietas važiuoti į darbą visuomeniniu transportu itin pabrango: maršrutas Grūšlaukė–Kretinga kainuoja 428 Lt, Kretinga–Salantai – 250 Lt. Antra tiek kainuoja kelionė į Klaipėdą ir atgal.
|
|
