|
|
|
Vydmantai – rekreacijai, o ne gamybai
Vydmantiškiai, susirinkę į bendruomenės ataskaitinį susirinkimą, pasidžiaugė tarybos aktyvumu bei svariais praėjusių metų darbais, kurių svarbiausiais – pasiekta, kad būtų sustabdyta tolimesnė vėjo jėgainių statyba ir rasta bendrų susitarimų su investuotojais.
Išsikovojo kompensacijų už žemę Vydmantų bendruomenės tarybos pirmininkas Alfonsas Berenis pabrėžė, jog pernai bendruomenė, siekdama sustabdyti tolimesnę vėjo jėgainių plėtrą, kreipėsi į svarbias institucijas – Ūkio ir Aplinkos ministerijas, pabuvojo Seime. Vėjo jėgainių parko plėtra iš pajūrio bus iškelta į šiaurinę rajono dalį – parkas bus plėtojamas ties Benaičiais. „Mums pasisekė įrodyti, kad vėjo jėgainės yra pavojingos sveikatai ir aplink jas turi būti įteisinta sanitarinė zona. Išsireikalavome, kad sveikatos ministras Algis Čaplikas pasirašytų raštą, jog visose vietovėse – Kveciuose, Liepynėje, Kiauleikiuose – sanitarinė zona nuo jėgainės ligi objekto būtų vienoda – 250 m“, - kalbėjo A. Berenis. Esant asmens žemės sklypo ir jėgainės gretimybei, iš vėjo parkų savininkų išsireikalauta, kad jie mokėtų kompensaciją už visą žemės sklypą: po 200 Lt už 1 ha. „Nesvarbu, kad jėgainė užkabino tik 10 m, išsireikalavome kompensacijos už visą sklypą. Be to, žemės savininkui išlieka teisė tą sklypą pirkti ar jį parduoti“, - papildė bendruomenės tarybos narys Juozas Gečiauskas. Jėgainių parko „Vėjų spektras“ savininkas Rimantas Stonys, anot A.Berenio, paremia ir Vydmantų bendruomenę: 15 tūkst. Lt jis skyrė mokyklai. Ši įsigijo tautinius rūbus, kad mokiniai pasipuoštų respublikinei Dainų šventei. Dar 25 tūkst. Lt jis ketina skirti Vydmantų ambulatorijai atnaujinti. „Buvo paleisti gandai dėl kiaulidžių komplekso statybos. Bendrajame plane išreikalavome „įdėti saugiklį“: mūsų gyvenvietės teritorijoje negali būti stambių pramonės, gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksų. Vydmantuose numatyta vystyti tik rekreaciją“, - papildė J.Gečiauskas. Artimiausioje perspektyvoje ties transformatorine - 0,58 ha - plote numatyta įrengti poilsio ir pramogų bazę su krepšinio ir riedlenčių aikštelėmis bei teniso kortais. „Trukdo dvi elektros linijos. Tačiau su rajono Savivaldybe jau sutarėme, kad tas linijas nukeldins ir sumokės tų darbų išlaidas - 40 tūkst. Lt“, - artimiausius darbus apibūdino A.Berenis. Gatvių infrastruktūrai – 40 mln. Lt Dabar opiausia Vydmantų problema, kaip akcentavo A.Berenis, yra gatvių ir kelių sutvarkymas. Nėra gatvių nuorodų lentelių. Palangos–Šiaulių plente reikėtų apšviesti autobusų stotelę. Reikalingas saugos kalnelis ties „Salvijos“ parduotuve. Į susirinkimą pakviestas Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas sakė, jog pagal projektą tam, kad visiškai būtų sutvarkyta Vydmantų kelių ir gatvių infrastruktūra, reiktų 40 mln. Lt. Tokie pinigai būtų daugiau negu trečdalis viso šių metų Kretingos rajono biudžeto, kuris sudaro 103 mln. Lt. Todėl tai lieka tik ateities vizija. „Žinome, ką Vydmantams reikia padaryti, bet viskas atsiremia į pinigus. Pernai visai Kretingos seniūnijai, kurioje yra apie 9 tūkstančius gyventojų, o jos ribos nutįsta iki Klaipėdos ir Palangos, aplinkos lėšų tebuvo skirta 221 tūkst. Lt. Taigi – 35 litai vienam gyventojui. Vydmantams atiteko 84 tūkst. Lt. Tie pinigai buvo išleisti ne tik apšviesti ir remontuoti gatves (31 tūkst. Lt) bei komunaliniams darbams, bet ir už bibliotekos, maldos, kultūros namų šildymą bei renginiams. Iš Kelių direkcijos visos seniūnijos keliams, kurių tinklas - 180 km, sutvarkyti buvo skirta 1,7 tūkst. Lt vienam kilometrui. Vydmantų keliams, kurių ilgis siekia 15 km, pernai buvo gauta 29 tūkst. Lt. Pernai nuo greideriavimo darbų teko atimti 20 tūkst. Lt, kad visiškai užbaigtume asfaltuoti Saulės taką“, - kalbėjo seniūnas A.Gedminas. Vydmantiškiai replikavo seniūnui: „Į vandenį išpylė tą asfaltą. Neteisingai greideriuoja gatves: palieka šlaitus, per kuriuos nenubėga vanduo“. Į replikas seniūnas atsakė, jog nėra papildomų lėšų išvežti pakraščių žemes, - tie darbai kainuotų brangiau negu greideriuoti. „Šiemet su biudžeto lėšomis bus dar sunkiau. Todėl turite nusistatyti tvirtus prioritetus, kokius kelių darbus atlikti yra visų svarbiausia“, - patarė seniūnas. „Reikia ieškoti pinigų iš ES struktūrinių fondų, o ne tenkintis 80-čia tūkstančių“, - reziumavo A.Berenis, patikindamas, jog bendruomenė perregistravo ir savo įstatus, kad galėtų rengti projektus. Paragins į Vydmantus atvykti merą Patvirtinus naujus įstatus, ligi šiol gyvavęs kaimo bendruomenės centras perregistruojamas į asociaciją. Bendruomenės tarybos narys Stasys Jomantas akcentavo, jog iš esmės niekas nesikeičia, tik atsiveria galimybės dalyvauti ministerijų ir ES projektuose. Bendruomenė gali kurti savo įmones, kad gautų pelną. Asociacijos nariai gali būti ne tik pavieniai asmenys, bet ir įmonės. Taryba bus renkama ne 5, kaip anksčiau, bet dvejiems metams. Buvo nuspręsta bendruomenės tarybą pagausinti iki 12 narių, ir į ją buvo priimti 3 nauji nariai: Ramutė Girskienė, Alvydas Misiūnas ir Rimantas Skiparius. Vydmantiškius aktyviau dalyvauti rengiant projektus ir gražinant gyvenvietę paragino ir Vydmantų vidurinės mokyklos mokytojas, rajono tarybos narys Darius Petreikis. Jis tikino nuo pat pradžių buvęs prieš vėjo jėgainių plėtrą Vydmantų apylinkėse ir lenkiąs galvą prieš vydmantiškius už jų kovinį ryžtą. Jis sakė pagal išgales pagelbėsiąs ir dėl gatvių remonto. „Pasistengsiu prikalbinti naująjį merą, kad atvažiuotų į Vydmantus ir pats įsitikintų, jog šioje prestižinėje gyvenvietėje, pro kurią pravažiuoja daugybė svečių, gatvės - baisios. Praėjusį kartą jis ir pats sulaužė mašiną“, - juokavo D.Petreikis. Vydmantiškiai išsakė savo pageidavimus, kad Vydmantuose būtų įkurta policijos nuovada. Tam jie ketina rinkti parašus ir teikti Policijos komisariatui bei rajono Savivaldybei. Taip pat nuskambėjo pageidavimas turėti kilnojamąjį turgelį: kad ūkininkai pagal nustatytą laiką į tam tikras vietas atvežtų parduoti šviežių pieno produktų. Visus pageidavimus dėl gyvenvietės tvarkos ir bendruomenės veiklos A.Berenis paragino žmones išsakyti laiškuose. Tam įrengtos dvi dėžutės: prie pašto ir „Salvijos“ parduotuvės.
|
|
