Ir nutapyta slyvos šaka gali kvepėti

Kartenos bibliotekoje surengta tapybos ant šilko paroda. Parodos autorė – Antonina Balčaitienė. Tai - pirmoji jos personalinė paroda.

Kartenos bibliotekoje Antonina Balčaitienė surengė savo pirmą tapybos ant šilko personalinę parodą.

Antonina nėra lankiusi dailės mokyklos ir niekada anksčiau nėra bandžiusi rimtai piešti. Tačiau širdis visada linko prie meno: ją žavi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio potėpiai, Stasio Krasausko grafikos darbai.

Maždaug prieš pusantrų metų A.Balčaitienė laikraštyje perskaitė skelbimą, jog Palangoje mokoma piešti ant šilko. Smalsumo vedama paskambino ir, sužinojusi, kad ant šilko galima mokytis piešti ir be specialaus pasirengimo, apsidžiaugė. Taip ji porą kartų per savaitę pradėjo važinėti į Palangą, kur piešimo ant šilko paslapčių mokė Daiva Stonkuvienė.

Antonina sako, kad tapymas ant šilko – brangiai kainuojantis malonumas, tačiau - labai gražus ir viliojantis.

- Tapydama aš ne tik atitrūkstu nuo kasdienybės, bet ir išreiškiu save,- teigė parodos autorė.

Ji patenkinta net pirmuoju savo darbu – nutapyta kaukazinės slyvos šakele. Pašnekovė prisipažino, jog žiūrėdama į šį paveikslą, ji tarsi užuodžia ir žydinčios slyvos kvapą.

Nutapytuose paveiksluose – įvairios gėlės, Kretingalės bažnyčia ir kt.

Ką piešti, mintys ateina iš galvos, kartais - iš nuotraukos, o kartais - ir iš interneto.

Nutapyti paveikslai ne visi lieka namuose - kai kurie iš jų iškeliauja pas draugus, pažįstamus.

Tapyti ant šilko – sudėtinga. Brūkštelėjus ką nors ne taip, sunku bepataisyti. Antoninos mokytoja Daiva Stonkuvienė, dalyvavusi parodos atidaryme, sakė, jog buvo kiek nustebusi, kai ši moteris prisipažino nemokanti piešti. Tačiau tai turi ir teigiamų savybių – tokį žmogų lengva nukreipti norima linkme.

- Įdomu, kai žmogus neturi meninio išsilavinimo, o daro tai, ką jaučia vidumi. Turėdamas meninį išsilavinimą žmogus žino ir tam tikras taisykles, kurių jis laikosi,- sakė D.Stonkuvienė.

Ji pastebėjo, jog jos mokinė yra ir labai darbšti, nebijanti eksperimentuoti, siekianti kažko naujo.

Paveikslus ji tapo ne tik ant natūralaus, bet ir ant dirbtinio šilko, bando piešti net ant kartūno.

Nors Kartenoje surengta pirmoji Antoninos paroda, tačiau kartu su kitomis klubo moterimis ji yra dalyvavusi parodose Palangoje ir Gargžduose.

Parodos atidaryme dalyvavusi Kartenos seniūnijos seniūnė Zita Rapalienė sakė, jog Antonina visada tyli, kukli ir be galo paslaugi. O savyje dar slėpė tokį talentą.

Moters sugebėjimu piešti pasidžiaugė ir bibliotekininkė Zinaida Viršilienė – esą malonu, kai tokiame nedideliame miestelyje atsiranda naujų talentingų žmonių.

Po parodos atidarymo susirinkę karteniškiai klausėsi Elenos Žeimienės ir Dalios Kiliesienės sukurtų eilių, klausėsi studentės Linos Galdikaitės skaitomos Kazio Binkio poemos „Tamošius bekepuris“ , žiūrėjo videofilmą, skirtą Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos 20 metų veiklos jubiliejui paminti.

• Rašyti komentarą (1)