Nuo drožėjos - ligi molinukų „karalienės“

Raguviškiuose gyvenanti tautodailininkė Virginija Barzdžiuvienė, į Žemaitijos tautodailininkų būrį prieš 30 metų įžengusi kaip medžio drožėja, ilgainiui tapo molio dirbinių meistre ir savo molinukų gamybos patirtį paskleidė po apylinkes. Jos sukurti molinukų etalonai, pavirtę šimtais tūkstančių varpelių, švilpukų, figūrėlių, pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir pasaulį. Šiuo metu jais vis dar „maitinama“ plačioji Rusija.

Tautodailininkė Virginija Barzdžiuvienė sakė parodų jau neberengianti, nes jai reikia dirbti ne dėl garbės, o tam, kad „pastatytų ant kojų“ vaikus.

Teko ir prie staklių stovėti

Gretimame Laumalių kaime gimusi ir augusi V.Barzdžiuvienė sugrįžo į tėvų - Jadvygos ir Augustino Andružių – lizdą, kai šie pasistatė namus Raguviškiuose, ant Minijos skardžio. Ten tebegyvena ligi šiol.

„Iš pradžių su buvusiu vyru Virginijumi - jis buvo gabus drožėjas - dirbau Plungės liaudies gaminių įmonėje „Minija“. Vyras gamino etalonus, o aš buvau juodadarbė – droždavau šablonus: tušinukus, pakabukus, lėkštes, smulkius suvenyrus, - prisiminė pašnekovė. - Man pačiai tekdavo ir prie staklių pastovėti, kol išsitekindavau pagrindines detales. Nemoteriškas darbas. Esu ir pati nagus „pagalandusi“, teko matyti, kaip ir vyrams pirštai nulaksto“.

Anot tautodailininkės, apie 1975-1980 metus pradėjo populiarėti papuošalai iš molio: karoliai, vėriniai, auskarai. Pati kūrė jų modelius. Kitąmet prisigalvojo dekoratyvinių lėkštučių. Važiuodavo į muges: „Kokie anuomet kaziukai vykdavo Vilniuje: išparduodavome viską, ką atsiveždavome. O tos lėkštės buvo tiek populiarios, kad ir šiandien į kurią kretingiškių trobą beužeitum, jų dar galima pamatyti“, - kalbėjo V.Barzdžiuvienė.

V. ir V. Barzdžiai vieni patys nebevaliojo prigaminti molinukų tiek, kokia jų paklausa buvo tuomet. Samdė žmones. O paskui jie, pas Barzdžius praėję pradžiamokslį, pradėjo sukti savo verslą. „Raguviškiuose yra kelios mūsų mokinių šeimos, kurios ir šiandien gyvena iš molio. Kiekvienas jų dabar turi savo stilių. Vieni pasišovę visą Kiniją molinukais užversti, ir vos „labas“ iškošia. Tik vienas Arūnas Žiobakas sąžiningai pasakė: nepykit, aš jaučiu, kad pats galiu dirbti. Kiti dėkingumo nejaučia“, - atviravo tautodailininkė.

Didžioji „bacila“ – varpeliai

Kone visi molio meistrai, anot V.Barzdžiuvienės, yra persirgę varpelių liga. Kokių tik varpelių nėra prigaminta: nuo įprasto ligi įmantriausių, kiek tik leidžia meistro fantazija. Jau 15 metų po pasaulį vaikšto jos „pliorpals lėižovėnis“ – šmaikšti fizionomija su tintaluojančiu liežuviu.

„Sykį vienas pažįstamas iš Rusijos parvežė iš žurnalo išplėštą lapą ir sako: žiūrėk, tavo „pliorpals“ kabo kino žvaigždės namuose“, - sakė moteris. „Pliorpals“ ir dabar tebėra vienas populiariausių. Rugsėjo pirmajai ar paskutiniam skambučiui darželinukų bei mokinių mėgstami tradiciniai varpeliai bei suvenyrai – „boružės“ arba „varlytės“.

Dar neseniai buvo metas, kai vyresnieji Virginijos sūnūs važinėjo po Ispaniją, Italiją, ieškodami užsakovų. Dabar jie turi savo šeimas, o tautodailininkė – savo klientus, kurie jos molinukus išgabena į Rusiją. Klientai, be įprastų varpelių, švilpukų, suvenyrų su magnetais bei vadinamųjų „murzelių“ – lėlėms prisiuvamų veidų, jai pateikė pasiūlymą kurti varpelius su rusų cerkvių kupolais. Šie suvenyrai pardavinėjami prie atgijusių cerkvių bei vienuolynų.

Šiandien visas molinukų „karalienės“ ūkis sutelpa: namų virtuvėje, kur ji lipdo figūras, kambaryje, kur jos džiūsta ant padėklų, bei rūsyje, kur stovi degimo krosnis.

Moteris sakė, jog nedidelę dalį keramikos darbų ji dar parduodanti ir tautodailės salonuose Lietuvoje, vežanti juos į amatų šventes. Parodų jau neberengianti. „Aš turiu užsidirbti pinigų, o ne dirbti dėl garbės. Kol du mažieji vaikai dar neatsistojo ant kojų, negaliu atsipalaiduoti“, - sakė Virginija.

Moteris užaugino 4 sūnus ir 1 dukterį. Tik jaunėliai 22-jų Jonas ir 23-jų Mantas dar nesukūrę savo šeimų. Per šventą Joną gimęs jos jaunėlis Jonas – talentingas muzikantas klarnetistas, 11 metų groti šiuo instrumentu mokęsis Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. 2005 m. jis tapo tarptautinio jaunųjų atlikėjų konkurso „XXI Century Art“ Kijeve Grand Prix laimėtoju ir apdovanotas Prezidento Valdo Adamkaus.

• Rašyti komentarą (1)