Pirtis - atgaiva kūnui ir sielai

Kretingiškė Genutė Gečienė pirtį pamėgo dar jaunystėje. Šiandien be pirties ji savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.

Genutė Gečienė kiekvieną savaitgalį savo namuose kuria pirtį.

Vienas iš malonumų - vantos

Anksčiau, kol neturėjo įsirengusi savo pirties, G.Gečienė su kitomis moterimis, tokiomis pat pirties mėgėjomis, važiuodavo į pirtį Palangoje ar Klaipėdoje. Pirtis, pasak pašnekovės, – ne dušas ar vonia, kurioje pagulėjus penkiolika minučių galima išlipti lauk. Pirtis reikalauja viso ritualo, ir tam reikia skirti bent porą trejetą valandų. Vien pasikaitinti einama po keletą kartų. G.Gečienė savo pirtį kūrena malkomis. Norint garo, ant akmenų pilamas vanduo.

Pirties malonumai priklauso ir nuo vantų. Dažniausiai naudojamos beržinės vantos. Norint psidaryti gerą vantą, reikia žinoti, kada skinti beržų šakas. Suskynus ne laiku – tik lapams išsiskleidus ar vasaros pabaigoje, greit nubyrės lapai ir vantos nebus efektingos.

Moteris sakė, jog yra išbandžiusi ir ąžuolų, eukaliptų vantas. Kartą buvo susirišusi vantą ir iš kiečių, tačiau nepatiko kvapas ir pertis buvo nepatogi.

Puiki vanta esanti iš šviežių dilgėlių. Prieš naudojant tokią vantą, ją reikia trumpam pamerkti į šiltą vandenį, nes užpylus karštą ar verdantį, dilgėlės suminkštėja ir vanta ištyžta.

Literatūroje apie vantas teigiama, kad dilgėlių vanta tinka gydyti radikulitui, podagrai, reumatizmui. Ji pašalina nervinę įtampa, o nuolat ją naudojant net sumažėja kraujospūdis.

Tepasi natūraliais produktais

Be vantos pirtyje yra ir kitų malonumų – pamaitinti kūno odą natūraliais produktais bei nušveisti nebegyvas odos ląsteles. Odai šveisti naudoja kavos tirščius. Jais gerai įtrynus odą ir po kiek laiko nuplovus, ji tampa švelni ir elastinga.

Nušveitus odą daromos kaukės. Joms naudojamas natūralus medus, varškė, o atėjus vasarai - braškės, juodieji serbentai. Pastaruosius pašnekovė pataria sumalti mėsmale. Visi šie produktai - švieži ir be jokių cheminių priedų, - užtepti ant kūno per išsiplėtusias poras puikiai pamaitina odą.

Po visų procedūrų gerai kūną patepti vaikišku aliejumi, kuris gan greitai susigeria į odą, padarydamas ją dar minkštesnę ir švelnesnę.

Plaukams pamaitinti taip pat naudojamas natūralus produktas – kiaušinių tryniai.

Anksčiau G.Gečienė mėgdavo ir pabėgioti. O po bėgimo, net ir žiemą, jausdavo malonumą apsipilti šaltu vandeniu. Nors ir nepriklauso “ruoniams”, pašnekovė sakė šalčio nebijanti - žiemą įkaitusi po pirties gali ir į pusnį nugriūti.

Pašnekovė įsitikinusi, kad einant į pirtį reikia susikurti tam tikrą atmosferą, nes tik tokiu atveju galima atsipalaiduoti ir pailsėti. Pirtyje užmirštami visi dienos rūpesčiai. Į pirtį niekada neina vėlai vakare – tai dažniausiai būna apie penktą valandą vakaro.

Malonu po pirties pagurkšnoti žolelių arbatos: beržų ar pačios surinktų žemuogių lapų.

Domina įvairios pirtys

Pirties malonumais mėgaujamasi ne tik žiemą, bet ir vasarą.

Kretingiškė niekada nepraleidžia progos pasidomėti įvairomis pirtimis. Net tarybiniais laikais nuvykusi į Turkiją sumanė apsilankyti pirtyje. Didžiulis apskritas marmurinis gultas sušilti, keturios skirtingų temperatūrų kabinos – viskas padarė didžiulį įspūdį. O ypač - kojomis atliekamas masažas. Anot pašnekovės, po tokios pirties ir masažo jautiesi palengvėjęs ir pilnas energijos, nors prieš tai iš nuovargio vos vilkai kojas.

G.Gečienės mama – taip pat pirties mėgėja. Tačiau šiuo metu dėl sveikatos ji mieliau renkasi infraraudonųjų spindulių saunariumą.

• Rašyti komentarą (1)