|
|
|
Pomėgis tapyti praverčia darbe
Kurmaičių pagrindinės mokyklos mokytoja kretingiškė Danguolė Slavinskienė laisvalaikiu mėgsta tapyti. Mėgstamiausia tema – peizažai.
Kartais ji tapo matytus peizažus, o kartais - sukurtus vaizduotės. Vaizduotė ją nukelia net į baltus snieguotus kalnus. Būna, jog jos nutapyti paveikslai žmonėms primena jų pačių gyvenamą aplinką, supančią gamtą. D.Slavinskienė paveikslus tapo guašu, tapyti aliejumi – per brangu. Dar mokantis vidurinėje mokykloje, dabartinėje Pranciškonų gimnazijoje, mokytojai buvo pastebėję jos sugebėjimą piešti. Pašnekovės nuomone, polinkį piešti tikriausiai paveldėjo iš tėvo. D.Slavinskienė - ne vienintelė, šeimoje valdanti teptuką. Tapyti mėgsta ir jos vyras bei trys jų vaikai. - Tapau savo malonumui,- sakė pašnekovė, nieko bendro su daile neturinti – ji yra baigusi Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę. Savo darbų moteris neviešina, nors kartais naujai nutapytą paveikslą ir parodo bendradarbiams. Būna, jog vieną kitą paveikslą padovanoja draugams. Pačios tapytais paveikslais yra pasipuošusi ir savo namus. Prieš keletą metų jos tapyti žiemos peizažai buvo eksponuojami Kretingos viešojoje bibliotekoje. Pasak D.Slavinskienės, mokėjimas tapyti jai praverčia ir kasdieniniame gyvenime. Kur ji bedirbtų - darželyje ar mokykloje, randa, kaip pritaikyti savo pomėgį. Kurmaičių pradinėje mokykloje, kur dirba jau dešimt metų, per renginius jai patikima papuošti mokyklos sceną, nupiešti, ko reikia vienai ar kitai renginio temai atspindėti. Savo meninius sugebėjimus mokytoja išnaudoja ir rengdama projektus. O mokykloje mažuosius ji moko ir piešti. Turi susikūrusi savo metodiką: mokytoja įsitikinusi, kad kartu piešiant visai grupei, vaikui yra sunkiau išmokti piešti, todėl ji vienu metu dirba tik su keliais vaikais.
|
|
