|
|
|
Krizė žmonėms ketina palikti tik grožį
Žodis „krizė“ jau peržengė tik teorinių spėliojimų apie gresiančius sunkumus ribą ir parodė tikrąsias grėsmes: darbo biržose driekiasi bedarbių eilės, duris užveria ne vienerius metus gyvavusios įmonės, lėtėja gamyba. Dar daugiau – ekonominė krizė iš daugelio žmonių atėmė ir paskutines pramogas bei malonumus. Tikimasi šviesesnio rytojaus Dar rudenį Kretingos miesto kavinėse arbatos buvo galima išgerti kad ir dešimtą valandą vakaro. Dabar gi daugelyje jų muzika nutyla aštuntą. Sekmadienį sugalvojus pavalgyti šventinius pietus, taip pat nėra didelio pasirinkimo: kavinėms savaitgalį dirbti nebeapsimoka. Kavinės „Rūsys“ savininkas Robertas Grigola tokią situaciją aiškina paprastai: griūvant vienai sistemai, byra ir kitos. „Dėl ekonominių priežasčių sustojo dauguma statybų. Joms nebevykstant, nebereikalingi ir darbuotojai. Juos atleidžia. Vadinasi, didėjantis nedarbas griauna ir pramogų sistemą. Juk bedarbis žmogus, kuriam nuo šiol reikia labai atidžiai susiskaičiuoti savo išlaidas, pirmiausia apribos savo pramogas. Todėl visose kavinėse klientų tikrai sumažėjo. Atsitinka taip, kad kavinėse sukuriama gera paslaugų kokybė, tačiau nėra kam jos pateikti“, - sakė R.Grigola. Pasak verslininko, esant krizei, savo veiklą tenka derinti prie naujos situacijos: dar labiau gerinti paslaugų kokybę, mažinti kainas, sugalvoti naujovių ir stengtis prisivilioti klientų. „Kavinės, barai, restoranai išsilaiko iš lankytojų. Kad ir kokia krizė siaustų, turime stengtis dėl lankytojo ir dirbti jo naudai: nesiteisinti dėl brangstančių produktų, augančių mokesčių ir ne kelti kainas, o jas mažinti. Žmonių atlyginimai mažėja, taigi pramogos taip pat turėtų pigti. „Rūsyje“ anksčiau už muzikinius vakarus lankytojai turėdavo susimokėti, dabar įėjimas į kavinę – nemokamas. Dar labiau ištobulinome pobūvių paslaugą – kad klientai galėtų surengti savo šventę pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Krizės metu vienintelė išeitis – analizuoti situaciją ir stengtis joje išlikti“, - kalbėjo R.Grigola. Jo nuomone, klaidinga trumpinti kavinės darbo laiką ar sumažinti atlyginimus darbuotojams: tokios smulkmenos nuo krizės neišgelbės. Verslininkas įsitikinęs, kad surinktą gerą komandą reikia išlaikyti ir skatinti. „Šiuo metu kiekvienas lankytojas yra brangus. Todėl ir ateityje ketiname juos stebinti ir pamaloninti staigmenomis: atėjus pavasariui rengsime nemokamus koncertus, kviesime žinomus dainininkus ir už šias pramogas iš savo lankytojų užmokesčio neprašysime“, - sakė R.Grigola. Verslininkas įsitikinęs, kad atėjęs sunkmetis yra tik laikinas dalykas ir šį laikotarpį tereikia išgyventi. Ar krizė įsėlino ir į grožio pasaulį, paaiškės pavasarį – taip teigia grožio paslaugų specialistės. Tačiau šiuo metu nebelikę eilių pas kirpėjas, o grožio salonai – apytuščiai. „Iš tiesų, šiuo metu grožio salonuose klientų nedaug. Tačiau nežinau, ar tai reikėtų vadinti krize, nes pirmieji prasidėjusių metų mėnesiai visuomet būna apytuščiai. Ar ir mus užklupo krizė, galėsime spręsti pavasariop, nes dabar dirbame kaip dirbusios“, - kalbėjo grožio salono „Sinega“ savininkė Sinega Juškienė. Ji pasakojo, kad krizės atveju savo įmonės veiklos dar nesuplanavo. Kol kas mažinti paslaugų kainų nenumatoma. „Mažinti kainų nėra kur – mokesčiai didėja, tobulinimosi seminarai ir priemonės brangsta. Žinoma, jei iš tiesų bus blogai, žiūrėsime, ką naujo ir naudingo pasiūlyti savo klientams. Tačiau esu įsitikinusi, kad jei viskas žlugtų, grožio salonai užsidarytų paskutinieji. Moterys net ir sunkiausiais laikais nori būti gražios, tad kirpyklose visuomet atsiras klientų – juk nė vienas nevaikščiosime neapsikirpę ir netvarkingi“, - mano S.Juškienė. Gamyba kabo ant plauko Medžio gaminius gaminančios bendrovės „Vara“ direktorius Rimvydas Beniušis pripažino, kad daugelis gamybinių įmonių balansuoja ant išlikimo ribos. Pasak verslininko, Vakarų Europai nieko nebereikia, o tie, kurie kalba, kad krizės nėra, arba sėdi valdžioje, arba užsiima nešvariu verslu. „Krizė palietė visus sektorius be išimties. Atleidome 30 procentų savo stalių. Dar visai neseniai staliai buvo geidžiamiausia darbo jėga. Dabar jie – niekam nebereikalingi. Kad mus ištiko krizė, parodo paprastas pavyzdys: praėjusiais metais gaminamų durų reikėjo laukti tris mėnesius. Dabar – tik dvi savaites. Tačiau kas iš to – durų niekam nebereikia“, - sakė R.Beniušis. Rusijos rinka pamažu užsiveria – užsakovai po kelis mėnesius nemoka pinigų. Vakarų Europoje nebėra paklausos. „Dar liko Azijos rinka, kuriai reikia statybinės medienos ir kuri dar turi iš ko mokėti“, - kalbėjo „Varos“ direktorius. Pasak jo, esant tokiai situacijai, verslininkas net nebeturi teisės būti žmogiškas: „Varoje“ dėl sumažėjusių darbo apimčių teko sumažinti darbo valandas, atleisti po 30 procentų stalių, vadybininkų. Šiuo metu įmonėje dar dirba 80 žmonių, tačiau ir šį skaičių teks sumažinti. Apie darbo apimčių mažinimą galvoja ir kelininkai. Kretingos kelių tarnybos viršininkas Artūras Meškys pasakojo, kad įmonėje „Klaipėdos regiono keliai“ bus svarstoma, ar dirbti visas penkias darbo dienas. Neatmetama galimybė, kad kelininkų darbo laikas bus sumažintas iki keturių dienų per savaitę. Verslininkas R.Beniušis yra įsitikinęs, kad šis krachas tiek paslaugų, tiek gamybos sferą užklupo dėl neatsakingo valstybės požiūrio. „Visa gamyba yra palikta likimo valiai – kaip norit, taip sukitės. Jei taip tęsis ir toliau, išgyvens tik maisto pramonė, galbūt dar tekstilė. Visos kitos įmonės bus priverstos užsidaryti. Vyriausybė turėtų tartis su bankais, kad šie dar kurį laiką padėtų. Tačiau ką daro valdininkai – užuot gelbėję iš krizės, dar užkrauna mokesčiais. Greitai nebebus, kas tuos mokesčius moka. Vienintelė išeitis būtų įvesti diferencijuotą pajamų mokestį: kad kiekvienas žmogus, įmonė mokėtų mokesčius pagal savo gaunamas pajamas. Valstybę turėtų padėti išlaikyti ir turtuoliai, o ne paprasti eiliniai piliečiai, ant kurių pečių sugulė visa mokesčių ir rūpesčių našta“, - teigė R.Beniušis.
|
|
