|
|
|
Seniūnaitijos kelia abejonių
Praėjusios kadencijos Seimas, tobulindamas Vietos savivaldos įstatymą, seniūnijas įpareigojo nuo 2008-ųjų spalio 1 dienos steigti seniūnaitijas. Paskutiniajame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintos seniūnaitijų teritorijos. Rajone patvirtintos 72 seniūnaitijos. „Pajūrio naujienos“ Imbarės, Žalgirio ir Kūlupėnų seniūnų paklausė, ką jie mano apie naująjį administracinį darinį: kas, įsteigus seniūnaitijas, pasikeis, ar nebus dubliuojama veikla su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, kaimo bendruomenėmis. Imbarės seniūno Antano Turauskio nuomone, seniūnaitijos seniūnijos gyvenimo nepakeis. „Patvirtintos tokios pačios seniūnaitijos, kaip ir bendruomenės: Erlėnų, Juodupėnų, Leliūnų, Kalnalio, Laivių ir Imbarės. Jos savo veikla apima visą seniūnijos teritoriją, santykiai - susigulėję, tad mažai kas turėtų keistis“, - prognozavo seniūnas. Jis abejojo, ar visuomeniniais pagrindais dirbančių seniūnaičių pareigybė pasiteisins. „Man atrodo, kad sprendimas buvo skubotas, ir šalies valdžia prie šio klausimo grįš“, - manė A.Turauskis. Imbarės seniūnas neatmeta galimybės, kad visose šešiose seniūnaitijose seniūnaičiais žmonės gali išrinkti bendruomenės pirmininkus, sakė, kad šiuo klausimu su jais kalbėjo, ir jie neprieštarauja. Pasak Kūlupėnų seniūno Algirdo Maciaus, seniūnaitijų atsiradimas nieko nepakeis, jeigu naujoji institucija bus tik biurokratinis darinys. „Naujoji institucija sugalvota, siekiant geriau išsiaiškinti gyventojų interesus, nuomonę, žmonėms atstovauti, perteikti jiems informaciją apie seniūnijos veiklą. Didelių teritorijų seniūnijoms, kur seniūnas atskirose vietose būna retas svečias, gal seniūnaičiai ir taptų seniūno pagalbininkais“, - samprotavo seniūnas, didesnę naujojo darinio naudą matydamas kaimuose, kuriuose nėra bendruomenės. A.Maciaus nuomone, seniūnaičiais galėtų būti bendruomenių lyderiai, su kuriais iki šiol visais aktualiais seniūnijai klausimais ir tariamasi. Kūlupėnų seniūnija suskirstyta į 4 seniūnaitijas: pirmąją, antrąją ir trečiąją Kūlupėnų bei Nasrėnų seniūnaitijas. Kiekvienai iš jų priklauso po keletą aplinkinių kaimų. Skirstant buvo stengiamasi išlaikyti panašų gyventojų skaičių. Seniūnas atkreipė dėmesį, kad pirmiau reiktų žmonėms apie seniūnaitijas suteikti žinių, kitaip galima sulaukti ir priešiškos reakcijos, esą dar vienas viršininkas ant galvos atsiras. „Nekalbama apie jokį aprūpinimą kabinetu ar telefonu. Seniūnaičiai dirbs visuomeniniais pagrindais, labiau iš idėjos, patriotizmo“, - sakė jis, pridurdamas, kad jau galima apmąstyti kandidatūras. Žalgirio seniūnijoje patvirtintos 7 seniūnaitijos: Raguviškių, Baublių, Mikoliškių, Jokūbavo, Valėnų, Dupulčių ir Budrių. Kiekvienai priskirta po daugiau ar mažiau aplinkinių kaimų. „Abejoju, ar naujasis darinys pakeis ką nors. Kaimo žmonių interesams sėkmingai atstovauja bendruomenės. Aktyviai seniūnaitijos gali veikti tik ten, kur nėra bendruomenės. Kitur veikla gali dubliuotis“, - tvirtino Žalgirio seniūnas Povilas Šližius. Jis sakė netikįs, kad seniūnaičiai veltui kažką darytų. P.Šližius taip pat seniūnaičiais matė kaimo bendruomenių pirmininkus. „Jais žmonės pasitiki, jie yra aktyvūs, veikiausiai juos ir išrinks“, - sakė jis.
|
|
