Brolių pėdomis – į kultūros namus

Kartenos vidurinės mokyklos dešimtokas Martynas Žąsytis dar nežino, ar susies savo gyvenimą su teatru. Tačiau šiandien jis be teatro ir senų kultūros namų savo gyvenimo neįsivaizduoja.

Martynas Žąsytis, leisdamas laiką greta motinos režisierės Martinos Žąsytienės, tarsi ir užaugo Kartenos teatro scenoje bei užkulisiuose. Linksmo ir artistiško būdo vaikinas nenustygsta bendraamžių būryje nė per pertraukas.

Rengia diskotekas jaunimui

Martyno pažintis su kultūros namais, galima sakyti, prasidėjo nuo gimimo.

Jo mama - Kretingos kultūros centro Kartenos filialo vedėja Martina Žąsytienė - sakė, jog Martynui neteko lankyti vaikų darželio – jį prižiūrėjo vyresni broliai, kurie ir patys buvo tikri kultūros namų vaikai.

Neseniai Martynas savo laisvalaikį leido dažydamas kultūros namų repeticijų kambarį. Duris teko dažyti net du kartus: pirmą kartą jos nudažytos pasirodė tamsios, todėl nusprendė jas perdažyti šviesesne spalva – taip stengiamasi, kad seni kultūros namai taptų nors truputį jaukesni.

Jis kartu su mama džiaugiasi ir šiam kambariui nupirktais naujais baldais. Kad jaunimas turėtų ką veikti, Martynas penktadieniais su draugais rengia diskotekas.

- Patirtį, kaip jas rengti, perėmiau iš brolių. Anksčiau jie visi taip pat yra rengę diskotekas, - sakė dešimtokas.

Pasak Martyno, vesti diskotekas nėra sunku. Jis žino, kas kokią muziką mėgsta. Jaunimas, atvykęs iš miesto, labiau nori klubinės muzikos, vietiniai pageidauja kitokios.

Jis padeda parinkti muziką ir motinos renginiams. Martynas - tikras jos pagalbininkas, neetatinis scenos darbininkas: rūpinasi visa aparatūra, suolais, tvarko apšvietimą bei atlieka kitus juodus darbus, apie kurių buvimą net ne visi ir nutuokia.

Nors žiemą Kartenoje tylu, tačiau vasarą į diskotekas atvyksta jaunimas ir iš Klaipėdos, Palangos, aplinkinių kaimų. Stengiamasi, kad neįvyktų jokių konfliktų. Matant, kad gali prasidėti nepageidaujamas santykių aiškinimasis, prašoma išeiti į lauką. Kartais Martynui į pagalbą ateina ir brolis Zigmas.

- Negalima jaunimui uždrausti linksmintis. Ne visi turi galimybių kažkur išvažiuoti,- sakė M. Žąsytienė, reikalui esant ir pati į jaunimo santykius įsikišanti dėl tvarkos. Ji įsitikinusi, kad gražiuoju kalbantis galima daugiau pasiekti negu draudimais ar barniais.

Vaidino visi vaikai

Martynas šeimoje – jauniausias iš keturių brolių.

Vyriausiasis brolis Arūnas yra baigęs Kretingos muzikos mokyklą, įgijęs klarneto specialybę, tačiau muzika netapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Yra grojęs dūdų orkestre, kapeloje.

Mindaugas – labiau linkęs prie meno. Lankė dailės būrelį.

Pasak M. Žąsytienės, Zigmas iš visų vaikų buvo gabiausias vaidinti. Jam buvo galima patikėti bet kokį vaidmenį, ir visada jis puikiai jį atlikdavo. Vaidinti pradėjo būdamas maždaug trejų metų. Pirmas iš vaidmenų - Kazio Sajos „Lažybose“. Vyko net į gastroles Šilutėje. Dabar, prisiminusi šias gastroles, M. Žąsytienė šypsosi – mažasis aktorius buvo vyrų pagautas „nusikaltimo“ vietoje – lauke rinko cigarečių nuorūkas.

Zigmas vyko ir į Vilnių vaidinti piemenuko A.Keturakio „Amerika pirtyje“. Tada jam nepatikę, kodėl į sceną reikia eiti suplyšusiais batais. Ir supykęs nusprendė scenoje tylėti. Žydelis klausia: “Kur gaspadorius?”, o jis - tyli. Žydelis vėl ir šiaip, ir taip jį kalbina, o jis – vis tiek tyli.

Šiame spektaklyje teko vaidinti visiems keturiems M.Žąsytienės sūnums.

Tačiau Zigmas taip ir nepasirinko aktoriaus kelio, nors, pasak M. Žąsytienės, ji siūlė sūnui stoti į konservatoriją. Ji mano, jog sūnus matė, koks sunkus aktoriaus darbas.

Martynas taip pat su šypsena prisimena savo vaikystės nuotykius. Kartą, prieš išeidamas į sceną, pamatė svečiams suruoštus sumuštinius, ir labai jų užsinorėjo. Pradėjo prašyti, kad mama duotų sumuštinį, bet ji, nedavusi jokio sumuštinio, išstūmė jį į sceną. Tačiau nutiko taip, kad deklamuodamas sukliuvo. Vėliau jis pareiškė: nedavėt sumuštinio, tai ir suklydau.

Martynas prisimena ir kitus nutikimus, be kurių nerūpestinga vaikystė galbūt ir nebūtų buvusi tokia spalvinga bei įdomi.

Nors vaikai didesnių eibių ir neiškrėsdavo, tačiau, prisiminusi juos mažus, M.Žąsytienė šypsosi. Dabar Martynas atsakingai žiūri į jam patikėtus vaidmenis. Kartais viename spektaklyje tenka net keli mažesni vaidmenys, pavyzdžiui, taip nutiko ir Galinos Germanavičienės inscenizacijoje „Veidas“ pagal Grozdan – Olujič „ Žmogus, kuris savo veido ieškojo“.

Išmokti tekstus nebūna sunku.

Kartais pavaidinti jo paprašo ir mokykloje. Jis niekada neatsisako. Tačiau, kaip teigė pats jaunuolis, jis mielai savo vaidyba juokina per pertrauką ir draugus.

Vien scena neapsiriboja

Norėdami save išreikšti vaidindami karteniškiai randa, kur tai padaryti. Nebūtinai jiems tai turi būti scena. Užgavėnės – viena iš tokių progų pasilinksminti ir pavaidinti. Dar praėjusiais metais prie “žydelių” kompanijos prisidėjo ir visi keturi Žąsyčiai. Pasikinkę arklį, jie važinėjo po Karteną, iki vidurnakčio linksmindami žmones.

M. Žąsytienė mano, jog norą vaidinti vaikai paveldėję iš jos.

Kas vakarą Martynas eina ir į mokyklos sporto salę pasportuoti, pažaisti krepšinį. Nors ten renkasi vyresnio amžiaus žmonės, dešimtokas sako su jais sutariantis. Dauguma jo draugų – vyresnio amžiaus, ir jam su jais - įdomu. Jis mano, jog taip yra todėl, kad augo su vyresniais broliais.

- Mane auklėjo visi trys broliai,- sakė Martynas, prisimindamas, kad kartais broliai jį, kaip jauniausiąjį, ir gąsdindavo. Pripasakodavo tokių dalykų, kad žiemą jam net baisu būdavo iš kiemo išeiti. O būtent to vyresnieji broliai ir siekė.

Motinai daug laiko praleidžiant kultūros namuose, vaikai augo savarankiški.

Nebuvo jiems kada ir prie Minijos šlaistytis. Tekdavo padėti tėvams ravėti daržus, vartyti džiūstantį šieną, kasti bulves bei dirbti kitus ūkio darbus. Jie išmoko elgtis ne tik su technika, bet ir šeimininkauti virtuvėje, kepti pyragus.

• Rašyti komentarą (2)