|
|
|
Kunigas: poetas, menininkas ir egzorcistas
Supažindinti kretingiškius su savo poezija šią savaitę į Kretingą buvo atvykęs Ramygalos klebonas, poetas, medžio drožėjas bei fotomenininkas Edmundas Rinkevičius. Tai – itin spalvinga ir gili asmenybė: didele paslaptimi lieka 58-erių kunigo gyvenimiškos veiklos sritis – egzorcizmas, arba gebėjimas išvaryti velnią.
Egzorto maldos - įsakmios E.Rinkevičius yra vienas garsiausių egzorcistų Lietuvoje. Itin skvarbių akių, kuriomis tarytum kiaurai permato pašnekovą, kunigas paaiškino, kad egzorcizmas yra veiksmas, kada specialiomis įsakmiomis apeiginėmis, Vatikane patvirtintomis maldomis – egzortu - iš žmogaus yra išvaromas velnias. Anot kunigo, išoriškai psichinis ligonis nedaug tesiskiria nuo apsėstojo. Tik pradėjus seansą paaiškėja: psichinis ligonis sėdi apatiškai ir į maldas nereaguoja, o apsėstasis ima draskytis, rėkti nesavu balsu, vos pamatęs kryžių ir kunigą, vilkintį apeiginiais rūbais. Dievas ir velnias negali būti kartu. Egzorto maldos vyksta lotynų kalba, kad žmogus jų nesuprastų. Paklaustas, ar, išvarinėjant piktąjį, jam yra tekę patirti itin drastiškų vaizdų, kokius išvydome kino filme „Egzorcistas“, E.Rinkevičius teigė, jog apsėstojo kūno pakilimas nuo žemės, galvos sukimasis aplink, kalbėjimas įvairiomis kalbomis, rėkimas nežmonišku balsu nėra reti reiškiniai. „Taip šėtonas demonstruoja savo galią bei neapykantą, ir visas blogis jame sukyla išsyk“, - sakė kunigas. Žmogus, pats to nežinodamas, apsėstas gyventi gali ir 10-15 metų. Jeigu žmogus daug metų neina išpažinties, kunigo žodžiais, nuodėmių našta slegia žmogų ir jį pradeda atakuoti piktoji dvasia. Būna, jog vienas skaitymo seansas negelbsti, juos tenka skaityti kelis kartus. Apsėdimai - net per jogą, tatuiruotes Apsėstiems vaikams būtinai reikalinga ir tėvų pagalba. Apsėdimas, kaip prakeiksmas, žmogų gali lydėti nuo vaikystės ir persiduoti kitoms kartoms. Vieno šeimos nario negalima išlaisvinti, kol neišsilaisvina visi šeimos nariai. „Jeigu skaitant egzortą, vaikas pakyla nuo žemės, manau, tėvams yra apie ką pamąstyti ir patiems“, - samprotavo pašnekovas. Kunigas pasakojo, kaip jam yra tekę krikštyti pusantrų metų vaiką. Įvestą į bažnyčią, jį vos nulaikė keturi vyrai. Jo veidą iškreipė baisi grimasa, staiga nevaikiškomis tapusios akys užsidegė neapykanta. Paklaustas, ko tu bijai, šis atsakė – Dievo. „Kaip galėtų mažas vaikutis jau samprotauti apie Dievą? Pakrikštytas jis nurimo, nugiedrėjo ir vėl virto mažu vaiku“, - sakė kunigas. Anot pašnekovo, apsėdimas gali įvykti ir per jogos kvėpavimo pratimų seansą: „Atrodo, žmogus įtraukia deguonies ir gauna dvasinės ramybės. O įvyksta atvirkščiai: žmogus pradeda matyti haliucinacijas, jį apninka piktasis. Dievas žmogų sutvėrė taip, kad išsyk davė jam kvėpavimo autopilotą: net motinos įsčiose kūdikis žino, kaip kvėpuoti, jis persiorientuoja ir vos išvydęs pasaulį“. Labai daug apsėdimų įvyksta per tatuiruotes. Tatuiruotė - tai buvęs vergų ženklas. Šis savanoriškas vergovės liudijimas yra signalas piktajam, kad žmogus nebrangina laisvės, ir yra lengvai jo pažeidžiamas. Yra netgi apsėstųjų nuo religinio fanatizmo. Trūksta kunigų egzorcistų Egzorcizmo apeigas E.Rinkevičius atlieka jau kelerius metus. Tam, anot kunigo, yra būtina gauti vyskupo leidimą. Penkiose Lietuvos vyskupijose yra po vieną – du egzorcistus, išskyrus Vilkaviškio ir Telšių vyskupijas. „Gavus vyskupo sutikimą, kiekvienas kunigas galėtų atlikti egzortą. Tačiau ne kiekvienas kunigas pats to nori“, - akcentavo E.Rinkevičius. Egzorcistų stokojama ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kunigas atviravo, jog į jį kreipėsi moteris net iš tolimosios Australijos, kad išgelbėtų giminaitę nuo vudu apeigų, kurių metu krauju nusitaškydavo net sienos. Atlikti egzortą E.Rinkevičiui yra tekę ir Amerikos indėnui, ir žydų tautybės žmogui, ir musulmonui. „Visų tikėjimų šventikai atlieka egzorto apeigas. Tačiau žmogus turi tiksliai žinoti, į ką jis tiki“, - tvirtino egzorcistas.
Paklaustas, ar daug Lietuvoje apsėstų žmonių, kunigas atsakė, jog į jį kreipiasi labai daug asmenų, tačiau iš tikro apsėstų tėra vienas iš šimto. “Pasišneki su žmogumi – ir išsyk supranti: apsėstas jis ar – ne“, - patikino.
Sąmoju ir jaunatviška energija apdovanotas kunigas sakė eiles kuriantis nuo vaikystės: „Dar rašyti nemokėjau, o jau eiliavau posmus, visokias humoristines „balabaikas“, kad paerzinčiau vyresnes seseris“.
Jaunystėje savo eilėraščius jis pasirašinėjo slapyvardžiu: sovietmečiu poetiniu žodžiu prabilti apie meilę Lietuvai ir Dievui buvo pernelyg rizikinga.
Tačiau E.Rinkevičius pabrėžė, jog poezija ir teologija nėra vientisas junginys: „Poetas ir kunigas nėra susaistyti. Jeigu kunigas rašo eiles, jo eilės nebūtinai yra religinės tematikos. Poezija – ne teologija, o laisvas minties skrydis. Poezijoje kalbasi medžiai, atskrenda angelas, verkia dangus. Aš nekuriu eilių, aš jas girdžiu ir užrašau“.
Iš kelių knygų į rinkinį „Ramybės ąžuolas“ sudėtuose brandžiausiuose poeto eilėraščiuose dominuoja meilė tėvynei, lietuviškas peizažas ir dvasinis žmogaus pasaulis. Pagal jo eiles yra sukurta giesmių ir dainų.
Kunigą domina ir vietovardžių pavadinimai: jau šeštus metus Ramygaloje klebonaujantis E.Rinkevičius neatsitiktinai ir savo rinktinę pavadino „Ramybės ąžuolas“. Anot jo, žodis „- gala“ indoeuropiečių prokalbėje reiškęs ąžuolą.
Ąžuolas paklūsta ne tik kunigo minčiai ir žodžiui, bet ir jo rankoms – jis mėgsta drožinėti, yra Tautodailininkų sąjungos narys ir dalyvauja parodose. „Drožinėju taip pat nuo vaikystės. Vienas pirštas yra gerokai nupjaustytas: peilis vis nuslysdavo ir atriekdavo jo gabalą“, - rodydamas dešinę ranką, juokavo kairiarankis E.Rinkevičius.
Savarankiškai išmokęs lenkų kalbą, originalo kalba jis perskaitė visą lenkų klasikinę literatūrą.
Kunigas prisipažino, jog, užsikoręs ant peties fotoaparatą, mėgstąs pabraidžioti po Ramygalos apylinkes ir fiksuoti gamtos vaizdus bei sutiktų žmonių veidus. Meile gamtai „užsikrėtęs“ ir vaikystėje pas dėdę kunigą vasarodavęs jo krikštasūnis, dabartinis Kretingos klebonas, brolis pranciškonas Evaldas Darulis.
|
|
