|
|
|
Motiejaus Valančiaus tėviškėje – nauji ąžuolo statiniai
Prieš iškrentant pirmajam sniegui, rašytojo Motiejaus Valančiaus gimtinės–muziejaus kiemelyje, netoli klėties, buvo įmūryti du masyvūs dvigubi ąžuolo suolai ir sūpynės. „Muziejaus kieme dažnai susirenka vaikai: čia vyksta įvairūs konkursai. Ypač populiarios yra senovinių žaidimų – „Šimtakojo“, „Kerepėzos“ ir kt. – varžybos. Vieni vaikai dalyvauja rungtyse, kiti stebi varžybos, ir bestovėdami pavargsta. Suolai kieme buvo labai reikalingi. Ir keliautojui, užsukusiam pasižvalgyti po rašytojo tėviškę, norisi prisėsti bei pajausti ano meto dvasią“, - kalbėjo ąžuolo darbų sumanytojas, muziejaus direktorius Algirdas Čėsna. A.Čėsna sakė, jog iškalti masyvius statinius iš ąžuolo jis prikalbinęs drožėjus: kretingiškį Vytautą Ruzgailą ir salantiškį Aloyzą Pocių. V.Ruzgaila sukūrė sūpynes, ir ant jų statinaičių iškalė M.Valančiaus žodžius „Nesigirk, bet būk giriamas“. Už ąžuolo statinius meistrams sumokėta 1 tūkst. 800 Lt iš Kultūros ministerijai teiktų ir muziejaus laimėtų projektų lėšų. A.Čėsna jaučia didelį dėkingumą drožėjams, nes mano, jog tie darbai buvo dalis ir jų aukos muziejui. A.Čėsna įsitikinęs, jog muziejuje-sodyboje dar reikėtų dvejų sūpynių ir naujų medinių vartų. „Esu sumanęs ant vartų iškaldinti vėlgi M.Valančiaus žodžius apie motiną. Žmonės, atvėrę tuos vartus, pasijaustų tarytum sugrįžę į savo motinos namus, į savo tėviškę“, - sakė muziejininkas.
|
|
