Bendrovė imsis iniciatyvos dėl daugiabučių renovacijos

Privatizavus Savivaldybei priklausiusį „Kretingos būstą“, kretingiškiai, kurių daugiabučius administruoja bendrovė, sunerimo, ar nesikeis atsiskaitymo sistema, ar atsiras naujų mokesčių, ar bus prieinama informacija apie būsto būklę. Nauji „Kretingos būsto“ vadovai patikino, kad pats svarbiausias jų tikslas – greitai reaguoti į daugiabučiuose kylančias problemas, jas operatyviai likviduoti bei atsiskaityti gyventojams už atliktus darbus.

Bendrovės „Kretingos būstas“ direktorė Nijolė Pocienė ir valdybos pirmininkas Remigijus Valentinavičius sakė, kad jų tikslas – kuo greičiau reaguoti į daugiabučiuose kylančias problemas ir jas spręsti.

„Kai Kretingos savivaldybei priklausęs „Kretingos būstas“ buvo privatizuotas, be jokio perspėjimo šalia ilgiausio mokamų paslaugų sąrašo atsirado dar vienas naujas mokestis, skirtas avarijoms likviduoti. Kam tada mokame eksploatacijos mokestį, kur nueina šildymo ir vandentiekio sistemų priežiūrai renkami pinigai? Ir jeigu iš mūsų surenka tiek pinigų, kodėl vis viena patys už savo pinigus dažome laiptines ir taisome tai, kas sulūžta ar suniokojama? Galbūt privačia bendrove tapęs „Kretingos būstas“, iki šiol administravęs daugiabučius, keičia savo funkcijas?“ - svarstė kretingiškis Kazys V. (pavardė redakcijai žinoma).

Bendrovės „Kretingos būstas“ direktorė Nijolė Pocienė teigė, kad įstaiga savo funkcijų nepakeitė: ir toliau administruoja butus, prižiūri juos, skaičiuoja bendrus mokesčius, sprendžia remonto problemas.

Šiuo metu už pastato eksploataciją nustatytas mokestis – 0,18 centų už vieną kvadratinį metrą. Taigi eksploatacijos mokesčio dydis priklauso nuo buto dydžio.

„Yra patvirtintas darbų sąrašas, kuriam naudojami eksploatacijos mokesčio pinigai. Tai -įtrūkimų užtaisymas, ventiliacinių angų valymas, balkonų aptvarų, laiptų turėklų remontas, laiptų pakopų užtaisymas ir kitas smulkus remontas. Skaičiuojame ir vedame namo balansą, o surinktus pinigus panaudojame įvairiems remonto darbams. Tačiau daugiabučiuose pasitaiko ne tik smulkių gedimų, bet ir avarijų: kai užsikemša vamzdynai, iš namo kampo iškrenta plytos ar prakiūra stogas. Tokiais atvejais, jei namas turi likusių eksploatacijos mokesčio pinigų, jie panaudojami avarijai likviduoti. Tačiau ne visi namai turi likučio, nes eksploatacijos mokestis nėra kaupiamasis - surinkti pinigai panaudojami einamiesiems daugiabučio reikalams. Būtent todėl ir įvedėme mokestį avarijoms likviduoti“, - sakė bendrovės „Kretingos būstas“ valdybos pirmininkas Remigijus Valentinavičius.

Įvykus avarijai, bendrovė pasirūpina remonto darbais, o sumokėtą sumą už remontą padalija namo gyventojams, atsižvelgdami į butų dydį. Pasak R.Valentinavičiaus, mokestis avarijoms likviduoti į gyventojų sąskaitas bus įtraukiamas tik tuomet, kai įvyks avarija, o butų savininkai išvengs nepatogumų – nereikės daryti rinkliavų.

Tačiau kretingiškis Kazys V. piktinosi, jog gyventojams neaišku, už kokius darbus jie turi mokėti. „Rugsėjo mėnesį matėme, kad darbininkai kažką remontuoja – už tai pirmą kartą gavome mokestį už avarijos likvidavimą. Spalio mėnesį avarijų lyg ir nebuvo, niekas nepastebėjo, kad kas nors ką nors remontuotų. Tačiau vis tiek gavome kelių litų dydžio sąskaitą už avarijos likvidavimą. Jei jau mokame pinigus, norėtųsi pamatyti ir darbų sąrašą“, - kalbėjo kretingiškis.

R.Valentinavičius patikino, kad ir spalio mėnesį Kęstučio gatvės name, kuriame gyvena Kazys V., buvo vykdomas remontas – darbininkai keitė vandens uždarymo ventilį, pakeitė dalį vamzdžių. Valdybos pirmininkas teigė, kad artimiausiu metu bendrovė pateiks darbų sąrašus, kad gyventojai žinotų, už kokius darbus jie turėjo sumokėti.

Kretingiškiai jų daugiabučių administratoriaus „Kretingos būstas“ vykdomą veiklą galės viešai apžvelgti internetinėje svetainėje: kuriuose daugiabučiuose įvyko avarijos, kur buvo vykdomi remontai, kokie darbai buvo atlikti ir kiek tai kainavo.

„Kaip suprantu, eksploatacijos mokestis reikalingas namo priežiūrai. Kam tada reikia atskiro mokesčio šilumos ir vandentiekio sistemų priežiūrai – kur nukeliauja surinkti pinigai ar jie kartais neišlaiko visos bendrovės“, - domėjosi Kazys V.

„Kretingos būsto“ direktorė N.Pocienė sakė, jų bendrovė yra tik tarpininkė ir surinkti mokesčiai už šilumos ir vandentiekio sistemas atitenka „Kretingos šilumos tinklams“ bei „Kretingos vandenims“, kurių specialistai ir prižiūri atitinkamas daugiabučio sistemas. Darbuotojų atlyginimams ir bendrovės išlaikymui yra skirtas administravimo mokestis – 0,8 cento už vieną kvadratinį metrą.

Pasak N.Pocienės ir R.Valentinavičiaus, privatizuota įmonė tęsia tokią pat veiklą, kaip ir iki tol, kai „Kretingos būstas“ priklausė Savivaldybei. Tačiau veiklos planuose bendrovė numato inicijuoti daugiabučių renovacijas.

„Vyriausybė kompensuos 50 procentų visos daugiabučių renovacijos. Todėl pradėsime šį procesą. Renovacijai turi pritarti daugiabučio namo gyventojai, reikalingas techninis projektas. Tačiau žmonėms nereikės nieko daryti – mes suskaičiuosime, kiek kainuos kiekvieno daugiabučio renovacija, kiek po renovacijos gyventojai sutaupys šilumos ir kiek pinigų kiekvienas žmogus turės skirti renovacijai“, - sakė R.Valentinavičius.

• Rašyti komentarą (0)