|
|
|
Investuotojai traukiasi iš Kretingos rajono
Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas atnaujinti Bendrojo plano rengimo procedūrą žlugdo uždarosios akcinės bendrovės “Renerga” planus 2009 metais Benaičiuose išplėsti vėjo elektrinių parką, pastatant 17 vėjo elektrinių, kurių galingumas - 34 megavatai. “Iš Kretingos rajono reikės trauktis, ieškosime kitų vietų, kadangi čia valdžia nesugeba spręsti. Partinės rietenos, asmeniniai interesai, ambicijos”,- “Pajūrio naujienoms” teigė vakarykščiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavęs bendrovės “Renerga” konsultantas Algis Jakučionis. A.Jakučionio teigimu, bendrovė, tikėdamasi, kad rajono Bendrasis planas bus patvirtintas vėliausiai šių metų spalio ar lapkričio mėnesiais, užsakė 17 vėjo elektrinių įrengimus. Gamintojui sumokėjo 17 mln. Lt avansą. “Vėjo jėgainių paklausa pasaulyje tiek išaugo, kad įrengimų reikia laukti 2-3 metus. Mums per vargus su gamintojais pavyko susitarti dėl greitesnių užsakymo atlikimo terminų. Dabar turėsime užsakymą nutraukti, nes nespėsime parengti specialiojo plano, kurio parengimui reikia maždaug vienerių metų. Patvirtinus Bendrąjį planą, specialaus būtų nebereikėję”,- aiškino A.Jakučionis. Po specialiojo plano bendrovė dar turi parengti detalųjį planą. Dėl žlungančio plano bendrovė nuostolius patirs ne tik dėl atšaukiamo užsakymo, bet ir dėl bankinio 17 mln. Lt kredito, suteikto avansiniam mokėjimui. “Tikėjomės, kad Bendrąjį planą patvirtins iki Naujųjų, per sausį-vasarį, po to - techninį planą, ir pradėti darbus. Deja...”- kalbėjo A.Jakučionis. Kretingos rajone Benaičiuose “Renerga” vėjo elektrines statyti pradėjo 2007 metų liepos mėnesį, buvo numatę į šį jėgainių parką investuoti 260 mln. Lt. Per vienerius metus parko jėgainės gamintų 125 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. A.Jakučionis apgailestavo, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba neįvertina vėjo elektrinių plėtros svarbos šalies ekonomikai. Vėjo jėgainėms nereikia atvežtinio kuro. Norint pagaminti 125 mln. kilovatvalandžių elektros šiluminėse elektrinėse, reikėtų apie 2800 tonų mazuto ir iš ES pirkti papildomus taršos leidimus. Šiluminės elektrinės kelių dešimčių kilometrų spinduliu žaloja gamtą degimo produktais, rūgščiais lietumis. Štai Elektrėnų šiluminė elektrinė teršia apie 30 km spinduliu. “Atsinaujinančią vėjo energiją naudojančios vėjo jėgainės nekenkia nei žmogui, nei vabalėliui, nei augalui. Jų statyba intensyvėja visame pasaulyje. JAV per artimiausius 4-5 metus jų plaunuojama pastatyti tiek, kad jos patenkintų 20 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos poreikio. Danijos teritorija mažesnė už Lietuvos, gyvena 5 mln. žmonių, ir toje teritorijoje veikia 6 tūkst. vėjo elektrinių parkų, ir elektros energijos ten pagaminama tiek, kiek mūsų atominėje elektrinėje. Jėgainės stovi ne tik jūroje. Jų pilna sausumoje. Dabar senesnės keičiamos į naujas, galingesnes”,- teigė A.Jakučionis. Energetikos srityje patyręs ir šalies energetinio ūkio problemas išmanantis specialistas užsiminė ir apie liūdnas šalies energetikos ūkio prognozes. “2010 metais mes už elektros kilovatvalandę mokėsime 60-70 ct. Jau kitąmet Elektrėnų elektrinės 1 kilovatvalandės realizacinė kaina bus 42 ct, kitų - 40 ct. Kol bus atominė elektrinė, gyventojai už elektrą mokės apie 40 ct už kilovatvalandę, kada ją uždarys, liks tik šiluminių gaminama ir importuojama elektra. Už kokią kainą mums elektrą parduos Rusija, prognozuoti sunku”,- kalbėjo A.Jakučionis. Vėjo elektrinių Lietuvoje gaminamos elektros 1 kilovatvalandės savikaina yra apie 18 ct. Dabar ją parduoda po 22 ct, kitąmet planuojama 30 ct realizacinė kaina. “Kainą didina augančios palūkanos”,- pažymėjo A.Jakučionis. Paklaustas dėl rajono Savivaldybės taryboje nuolat eskaluojamos vėjo elektrinių žalos aplinkai bei žmonių sveikatai, A.Jakučionis sakė: “Reikėjo tarybai nuvažiuoti į Daniją, užteko ir keltu - į Vokietiją. Pasišnekėti su žmonėmis, kurie gyvena vėjo jėgainių kaimynystėje, susitikti su tų šalių specialistais”.
|
|
