Rezervų sumažinti mokestį už nuotėkas - nėra

Pensininkas Stanislovas Jarmalis pasakojo, kad kai su kaimynais gavo sąskaitas už vandens nuotėkas, dar ilgai negalėjo patikėti, jog jos teisingos. „Juk auga ne tik mokesčiai už vandenį, bet ir kitų paslaugų kainos. O valdininkai nepamąsto, kad paprasti žmonės greit nebeturės už ką gyventi“, - kalbėjo kretingiškis.

„Gavę praėjusio mėnesio sąskaitą už nuotėkas, iš nuostabos atsisėdom – suma buvo dvigubai didesnė negu įprasta. Argi įmanoma, kad mokesčiai augtų šitokiu greičiu? Greitai visą pensiją reikės paskirti valstybei“, - kalbėjo kretingiškis Stanislovas Jarmalis.

Jis svarstė, kad mokesčių turbūt niekas nesumažins. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Irina Vigelienė patvirtino – rezervų mokesčiams mažinti nėra.

Pasak I.Vigelienės, priežastys, kodėl pakilo kainos už nuotėkas, paprastos: padidėjo elektros energijos, dumblo sausinimo ir tinklų aptarnavimo sąnaudos. Visi rezervai, kur buvo galima sutaupyti, jau seniai išnaudoti, tad tikėtis mažesnių kainų – nebeverta.

„Apie mokesčių mažinimo rezervą nereikia net kalbėti, nes tai – neįmanoma. Įmonė dirba nuostolingai, turime skolų, ir kur tik įmanoma, taupome kiekvieną centą. Visoje Lietuvoje panašaus pobūdžio įmonės dirba nuostolingai, tik dvi turi pelno. Tad laikomasi tendencijos, kad mokesčiai už paslaugas būtų apytikriai vienodi visoje šalyje. Kainos privalo būti tokios, kokios dabar yra, kad įmonės nepatirtų dar daugiau nuostolių “, - sakė I.Vigelienė.

Laikraščio „Pajūrio naujienos“ šaltinis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad galbūt bendrovė sąžiningai mokančių žmonių pinigais padengia išlaidas, padarytas nelegalių vandens vartotojų. Pasak šaltinio, Kretingoje yra ne vienas nelegalus vandentiekio įvadas ir ne vienas vartotojas, kuris už vandenį ir nuotėkas nesumoka nė cento ir tai daro su bendrovės „Kretingos vandenys“ žinia. Bendrovė gi per spaudą yra pranešusi, kad tikrins vartotojus ir ieškos „nelegalų“.

„Taip, nelegalių įvadų yra, ir mes paskelbėme jų patikrą. Kai kurie gyventojai naudojasi vandentiekio tinklais ir nemoka už tai pinigų. Yra tokių, kurie pasidaro įvadą ir nežino, kad reikia apie tai pranešti arba nepadaro to sąmoningai – kad išvengtų mokesčių. Nelegaliai prisijungti įmanoma – dabar daug kas sugeba įlįsti į įvadus ir padaryti tai, ką reikia. Taip pat įmanoma vogti vandenį. Nuolat vandens pakeliame daugiau negu realizuojame. Vanduo gali ir nutekėti, bet gali būti ir panaudotas nelegaliai, kai gyventojai neteisingai deklaruoja suvartoto vandens kiekį“, - kalbėjo I.Vigelienė.

Ji pripažino, kad įmonei šiuo metu sunku sugaudyti visus nelegalius vartotojus, nes prijungta naujų tinklų ir reikia laiko juos patikrinti. Bendrovės darbuotojai eina į visus naujus namus ir tikrina jų vandens skaitiklius bei įvadus. Per paskutinį mėnesį užregistruota apie 30 vartotojų, kurie neteisingai nurodė sunaudojamo vandens kiekį arba nepranešė apie tai, kad prisijungė prie tinklų.

Neoficialiai kalbama ir apie tai, kad po bendrovės stogu veikia ne viena individuali įmonė: už atliekamus projektus pinigai galėtų atitekti įmonei, bet tuos projektus daro asmenys, dirbantys bendrovėje, naudojantys jos įrangą, tačiau projektus rengiantys individualiai. Tokiu būdu „Kretingos vandenys“ netenka dar dalies pajamų.

I.Vigelienė sakė, kad ji padarė viską, kad bendrovėje būtų užkirstas kelias individualiai veiklai, tačiau negali garantuoti, ką darbuotojai veikia po darbo. „Bendrovėje dirba žmonės, kurie projektuoja, ir pinigai už tą darbą atitenka įmonei. Darbuotojams uždrausta bendrovės įrangą naudoti individualiai veiklai. Savo klientams nurodome bendrovės specialistus. Bet nežinau, ar kas atlieka projektus dar ir individualiai“, - teigė I.Vigelienė.

Pasak jos, bendrovės pelnas nukenčia ir dėl verslininkų – ne visi moka realią kainą už taršą, be to, kovoja už tai, kad jiems iš viso būtų panaikintas šis mokestis.

„Šiuo metu apie tai, ar visi verslininkai moka tiek, kiek turi mokėti, negaliu kalbėti. Aprašas dėl mokėjimo yra sustabdytas, nes pradėjo veikti asmenys, suinteresuoti, kad būtų paskelbtos kuo mažesnės kainos. Dar daugiau - kai kurie verslininkai nori, kad jiems visai nereiktų mokėti, nors jų nuotėkos apkrauna valymo įrenginius. Mano nuomone, yra tik du variantai: arba verslininkai moka tiek, kiek nustatyta ir privaloma, arba patys susitvarko savo nuotėkas“, - sakė I.Vigelienė.

Kol verslininkai kovoja už save, o gamybos sąnaudos didėja, eiliniai vartotojai priversti taikytis su augančiomis sąskaitomis ir laukti dar didesnių mokesčių.

„Galime kalbėti, kiek tik nori, klausinėti ir piktintis, kodėl didėja mokesčiai – niekas nepadės. Kol pati valdžia nepradės taupyti, taupymas mūsų, paprastų gyventojų, sąskaita – nepadės. Sau algas besididinantiems valdininkams sunku suvokti, kaip gyvena mažas pajamas gaunančios šeimos ar pensininkai. 35 litus sumoku už nuotėkas, tiek pat – už telefoną, valgį verdame ant dujinės viryklės, kuriai per mėnesį reikia pusantro baliono dujų. Vienas balionas kainuoja 75 litus. 400 litų kiekvieną žiemą prireikia medžio atraižoms, kurios vis brangsta. Dar pridėkime ligas ir brangius vaistus, ir ne kažin kas belieka maistui“, - kalbėjo pensininkas S.Jarmalis.

• Rašyti komentarą (15)