Karius tyliai pagerbė dideliu darbu

Keliaujant į Karteną senuoju Rubulių keliu palei Miniją, kairiajame kelio šlaite dėmesį atkreipia neseniai atsiradęs paminklų ansamblis su kryžiumi. Kas įamžino Pirmajame pasauliniame kare žuvusių rusų ir vokiečių karių atminimą Kartenos seniūnijos žemėje, daugeliui iki šiol buvo mįslė.

Kryžių ansamblis rusų ir vokiečių kariams, kritusiems Pirmajame pasauliniame kare, pagerbti Daigų miške atsirado kretingiškio Antano Miklovo iniciatyva.

„Užpernai Daigų ąžuolyne, prie šių kapinaičių, pastatėme anotacinį ženklą. Šį pavasarį pamatėme iš po žiemos išdygusį kryžių. Patyrėme šoką. Visur klausinėjome, aiškinomės, bet nustatyti, kieno tai nuopelnas, nepavyko“, - tvirtino Kartenos seniūnė Zita Rapalienė.

Ji sakė, kad apie kryžių, prieš jį statant, seniūnijai niekas nepranešė. „Geradariui būčiau nuoširdžiai padėkojusi“, - sakė seniūnė, pridurdama, jog Kartenos seniūnijoje yra ir daugiau senų, istoriškai reikšmingų vietų, ir seniūnijai bei Kartenos bendruomenei yra svarbu jas puoselėti.

„Pasakėte naujieną. Nenumanau, kas galėjo pastatyti paminklą. Tačiau - puiku: įvykdytas mūsų sumanymas pastatyti paminklą. Ketinome paprašyti lėšų iš vokiečių ir rusų draugijų“, - nustebęs kalbėjo Kartenos kovų už Nepriklausomybę įamžinimo draugijos pirmininkas Juozas Viluckas.

Jis prisiminė, kad, būdamas moksleivis, eidavo tų kapinaičių tvarkyti. „Barstėme tarp kapų iš paminijo paimtą smėlį. Žemės kauburėlių su kryžiais, ant kurių užrašytos pavardės, buvo gal apie 30“, - pasakojo karteniškis.

Anot jo, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, rusų kariai, nepaisydami aplinkinių gyventojų perspėjimų, kapinaites suniokoję.

Anot J.Vilucko, vakarinėje kapinaičių pusėje palaidoti vokiečiai, rytinėje – rusai. Šitaip kariai buvę suguldyti 1918 metais, juos perlaidojant iš paženklintų žūties per Žadeikių ir Rubulių mūšius vietų.

Padedant Rubulių gyventojams, paaiškėjo, kad memorialinį paminklą žuvusiems kariams pernai, prieš Visus šventuosius, pastatė kretingiškis Antanas Miklovas.

„Ten esu augęs, vasaromis ir dabar daug laiko Kartenos apylinkėse praleidžiu. Karių kapinaites mačiau. Praėjusią vasarą gimė mintis išvalyti jas nuo sausuolių medžių ir surinkti į krūvą išsimėčiusius kryžius“, - pasakojo jis.

Pasak A.Miklovo, dar 1968 metais kapinėmis buvo rūpinamasi, buvo sutvarkyti takeliai, prie kiekvieno kapo stovėję po kryžių. Vėliau, įsisukus barbarams, kryžiai buvo išdaužyti, išmėtyti, keletas atsidūrė net Minijoje.

Bendrovėje „Baltijos projektai“ statybos darbų vykdytoju dirbęs A.Miklovas sakė pirmiausia paprašęs urėdo leidimo iškirsti nudžiūvusius ąžuolus. Padarę tvirtą betonuotą pamatą, ant jo pastatė surinktus ir „suklijuotus“ 5 kryžius. Tiek, kiek rado. Centre pastatė medinį kryžių.

A.Miklovui padėjo apie 20 vyrų, dirbusių su juo. Tarp jų buvo skuodiškių, rietaviškių. Rubuliškis Antanas Gaučys davė žvyro, memorialinę lentą padėjo padaryti Olegas Zapalis, padėjo kiti pažįstami.

Paminklą pašventino klebonas Evaldas Darulis. Rajono paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas sakė naują skoningai padarytą paminklinį ansamblėlį pamatęs šį pavasarį, lankydamas objektus.

„Tyliai daromi geri darbai. Klausinėjau daug kur. Tik spalio mėnesį sužinojau, kas tai padarė“, - sakė paminklotvarkininkas. Jis pridūrė, kad yra nelinkęs gesinti gerų darbų, tačiau tokių gražių idėjų autorius vis dėlto prašytų paderinti su juo. Sakė, jog reikėtų pranešti ir į seniūniją.

„Stengtumėmės prisidėti prie kultūros puoselėjimo kad ir nedideliu indėliu, - kalbėjo A.Mulvinskas. - Ir kai tvarkomos koplytėlės, norėtume žinoti. Ypač, jei perdažomos šventųjų statulos.“

• Rašyti komentarą (12)