Jauna menininkė žaidžia žiūrovų reakcija

„Angelautoja“ save vadinanti kretingiškė 20 metų Gerda Tėvelytė save išbando įvairiomis meno formomis. Neseniai „Špitolėje“ atidariusi pirmąją tapybos darbų parodą „Vakarėjančio dangaus spalvomis“, ji visuomenei rengia kitą staigmeną – redaguoja parašytą romaną „Pakeliui į dangų“. Jaunos menininkės gyvenime poezija baigia užleisti vietą prozai, o dabar laiko skiriama ir pianinui. Psichologiją studijuojanti G.Tėvelytė savo darbais bando provokuoti publiką ir sulaukti jos reakcijos.

Jauna menininkė kretingiškė Gerda Tėvelytė save išbando įvairiomis meno formomis: tapyba pastele, prozos rašymu, muzikavimu. Visoje jos kūryboje dominuoja dangus, angelai bei šviesios viltys.

„Mano paveikslai – „ką noriu, tą matau“, - parodą, kurioje – aštuonios pastelės, žaismingai apibūdino G.Tėvelytė. Vakarėjančio dangaus spalvomis nutapytuose darbuose figūruoja abstrakčios formos. Šios būtybės, pasak G.Tėvelytės, tai – mus globojantys, šalia esantys angelai.

Mergina mėgsta draugų ir artimųjų paklausti, ką jie mato kuriame nors paveiksle. „Labiausiai nustebino atsakymas, kad paveiksle „Ėjimas“ pavaizduotos moters krūtys. Dar kiti pamatė katino uodegą, dar ką nors. Man tai – kaip žaidimas“, - juokėsi darbų autorė. Šį tapybos stilių jai padėjo atrasti dailės mokytoja Liuda Liaudanskaitė.

Dabar ji ieško naujos formos, kaip atrodys naujos pastelės. Ją labiausiai žavi vakarėjančio dangaus tonai ir atspalviai. Vieną debesį G.Tėvelytė nufotografavo ir šią nuotrauką laiko ant stalo. Šis debesis merginai – kaip talismanas.

Kūrybai, pasak G.Tėvelytės, dėmesio lieka vis mažiau: laiko reikia skirti mokslams, giedojimui evangelikų liuteronų bažnyčios chore Klaipėdoje, veiklai Lietuvos krikščionių studentų bendrijoje.

„Mėgaujuosi tuo, ką darau. Visa veikla – atgaiva mano sielai, pasisemiu minčių kūrybai. Kurdama aš atsipalaiduoju ir žaidžiu, kaip mažas vaikas: piešiu pirštais, terlioju. Kad ir kokios blogos nuotaikos būčiau, tiek paveiksluose, tiek rašto darbuose – šviesu. Sunkumai privalomi, kad įvertintum šviesą. Kurdama išlieju vidinę įtampą, tarsi „pasikraunu“, atsiranda daugiau energijos“, - kalbėjo G.Tėvelytė.

Jos kūryboje – daug angelų, kurie simbolizuoja gyvenimo filosofiją, joje įsipina religinės temos, pasitikėjimas Dievu. Paveiksle „Žiema. Tyla“ pavaizduota abstrakcija savo forma primena Nukryžiuotąjį.

Novelėse, apysakose – sakiniais, tarsi štrichais, parašyta nesudėtinga istorija savyje talpina gilią prasmę. Rašinius, kaip ir tapybą, kiekvienas skaitytojas „perskaito“ savaip.

Noveles ji kurį laiką talpino internete, tačiau virtualūs kritikai nebuvo palankūs. Laukusi konstruktyvios kritikos, G.Tėvelytė labiau pasikliauja savo artimųjų ir draugų nuomone.

Kol kas ji nedrįsta spėti, kada pasirodys pirmasis romanas „Pakeliui į dangų“. Šiuo metu jis yra perrašomas, redaguojamas. Galbūt romaną kūrėja iliustruos savo piešiniais.

Ir rašymo, ir tapybos G.Tėvelytė imasi, kai ateina įkvėpimas – perteikia subrandintą įdomią mintį.

Kol kas pianinu ji groja tik pradžiamokslį. Vėliau planuoja pereiti prie vargonų.

• Rašyti komentarą (7)