Raštuotų nėrinių pinklėse

Subtiliais nėriniais Salantų žemę garsinanti žvainiškė Kostancija Šmaižienė ką tik atšventė 60-metį. Pensija buvusios buhalterės ir bibliotekininkės negąsdina. Ji džiaugiasi, kad pagaliau galės įgyvendinti savo sumanymus.

Kostancijos Šmaižienės grožybės gimsta dažniausiai proziškais vakarais. „Atsisėdu su vąšeliu rankoje prie televizoriaus ir mezgu“, - sakė ji.

Daugybę darbų K.Šmaižienė yra išdovanojusi arba mezgė pagal užsakymus, tad namuose turi tik nedidelę kolekciją. Tačiau jos pakako įsitikinti, jog K.Šmaižienei paėmus į rankas vąšelį, gimsta įnoringiausios formos, įmantriausi raštai.

Ažūrinė skrybėlaitė, papuošalai, staltiesės, užtiesalai, dekoro juostos, servetėlės, žaislai ir kiti Kostancijos nėriniai pasižymi lengvumu; jos darbai - tarsi gyvi, tarsi šviestų. Net atpažįstamas raštas „suskamba“ naujai.

Šią vasarą moteris pradėjo nerti iš lino ir tai jai labai patiko. Lininiai jos nėriniai atrodo prakilniai. Kas kita - neriant iš spalvotų siūlų. Kepuraitę, katiną ar pelę lygutėliai šokančiomis kilpomis autorei pavyksta sukurti itin žaismingai ir dailiai.

Ką tik išpildytas užsakymas. Mada lininiais nėriniais puošti namus Žemaitijoje – nemirtinga.

Dailiųjų nėrinių autorei idėjų netrūksta, tačiau žurnalų ar „gyvų“ pavyzdžių sakė nesikratanti. Tik pradėjusi pagal kokį nors eskizą nerti, jį pamiršta ir ima daryti savaip. Mėgsta eksperimentus.

Kai kartą kilo idėja apnerti butelius, marti Danguolė juokais užsirūstino. Ji su savo vyru Virginijumi Šmaižiu inkrustuoja stiklą - negi uošvienė ims konkuruoti. Ir jiedu butelius dekoruoja, tik ne nėriniais. Tačiau Kostancijos nėriniuoti buteliai į rinkas neiškeliavo, o puošia namus.

Sykį marti pasiūlė nerti peles, kurias ketino nuvežti kartu su savo darbais į mugę Latvijoje. Nustebo, kaip greitai pelės buvo parduotos net po 5 latus. Pirko jas daugiausia užsieniečiai.

Beje, tada „fauna“ į jos nėrinius ir įsiveržė. Kažkas paprašė katino: numezgė. Tokį užsakymą ir savo vyrui Donatui išpildė. Tik nunėrė kur kas riebesnį. Buvo užsakyta varlė. Pavyko ir ji. „O visokie drugeliai, širdelės ar kiaušiniai - tik apšilimui. Jei matau, kad nėrinys riečiasi ar banguoja, darau iš naujo, kol pavyksta dailiai“, - tikino nėrėja.

Nerti Kostancija pradėjo vaikystėje. Ten, kur ir gimė - Klaipėdos rajono Lelėnų kaime. Mokėsi mokykloje ir iš motinos Marijonos Dirgėlienės, kuri dailiai siuvinėjo, audė lovatieses, takus.

K.Šmaižienės giminėje yra ir daugiau meno gyslelę turinčių žmonių. Jos tėvas Vaclovas Dirgėla drožinėjo šaukštus, net smuiką buvo pasidaręs. Tad ir Kostancija, nėrimo abėcėlę vos pramokusi, pradėjo skleistis.

Tačiau labiausiai jos nėriniai suklestėdavo po operacijų, kurių ji per gyvenimą turėjo keturias. „Kažko sunkiai nenuveiksi, tad imdavausi kabliuko“, - prisiminė.

Kostancijos nėriniais gėrėjosi visa Salantų ir Imbarės apylinkė. Apie tai „kalbėjo“ ir krūva parodose gautų padėkos raštų.

Sulaukė užsakymų. Į dainų šventę vykstančiam Salantų šokėjų kolektyvui nunėrė 18 kepuraičių. Nenorinti prisiminti, kaip buvo monotoniška. Kad ir sunkiai neseniai įveikta 1,6 m diametro apvali raštuota staltiesė suteikė daug daugiau džiaugsmo.

Nuo spalio į pensiją išėjusios Kostancijos laiko marios negąsdina. „Turiu daug nebaigtų darbų. Svajoju kryželiu išsisiuvinėti žirgą. Tik sau. Esu pasirengusi apelsinų žievių, lauro lapų ir kitokios floristinės medžiagos dekoruoti pintą lėkštę“.

Dar viena K.Šmaižienės saviraiškos erdvė – sodybos aplinka, kurią puošia alpinariumas, gėlynai, akmenų kompozicijos. Net medis užsispyrusiai nėrėjai pasidavė: pasidarė poilsinį komplektą.

• Rašyti komentarą (3)