|
|
|
Dominikietės paliktas vyras gydosi širdies žaizdas
„Galima sakyti, kad iš manęs pavogė žmoną“, - sakė kretingiškis, Salantų gimnazijos choreografijos mokytojas 32 metų Jonas Bričkus. Jo žmona, 20 metų Dominikos Respublikos pilietė Lisnabel Mendez de Brickus, vos devynias dienas išbuvusi mūsų krašte, padedant diplomatams, paspruko į gimtąją šalį. Apie santuoką su lotynų amerikiete svajojęs J.Bričkus vestuvinio žiedo jau nebenešioja ir šiuo metu rūpinasi skyrybų dokumentais.
Po viešumon iškilusios istorijos apie pabėgusią žmoną J.Bričkui tenka atlaikyti žiniasklaidos dėmesį. „Buvau pastatytas prieš faktą. Galėjome gražiai išsiskirti, planavome eiti pas advokatą. Nežinau, kam žmonai prireikė tokio spektaklio ir šmeižto, kad ji čia buvo kaip vergovėje. Nenoriu nieko kaltinti, bet skaudu, kad tiek Lietuvos ambasada Argentinoje, tiek Dominikos Respublikos garbės generalinis konsulas Lietuvoje besąlygiškai patikėjo kitos šalies piliete, o mums nieko nepranešė, nepaklausė, kaip yra iš tikrųjų. Išklausyta tik viena pusė“, - apie norą apginti save kalbėjo J.Bričkus. Vyrui skaudu girdėti žmonos melą: neva jis girtauja, dominikietę buvo įkalinęs namuose, ją daužydavęs į sieną, grasinęs pistoletu. Iš tikrųjų J.Bričkaus namuose nėra jokio ginklo, o kambarių durys – be spynų. „Mano ketinimai buvo rimti, norėjau kurti šeimą, susilaukti 2-3 vaikų. Jokio nusikaltimo nepadariau. Nelėpsiu, apsižodžiavome: kaip kitaip galėjau reaguoti, kai vos atvykusi žmona užsimanė namo. Klausiau, ką ji galvoja, ir kokią širdį turi, kad elgiasi kaip žvėris“, - apmaudo neslėpė vyras, įsitikinęs, kad jo išrinktoji nedegė tokia meile, kaip jis. Vadavo iš vergijos Policijos pareigūnai ir diplomatai į Bričkų namus pirmadienį atvyko netikėtai. Tuo metu darbe buvęs J.Bričkus apie įvykius namuose sužinojo telefonu iš savo motinos Irenos. „Išlipo juodai apsirengę vyrai, žiūriu – eina pas mus. Viešpatie, galvoju, atvažiavo lyg į Sibirą vežt – kai man buvo 6 metai, į tremtį mus išvežė irgi tamsūs žmonės“, - kalbėjo I.Bričkienė, kuriai pareigūnai paaiškino atvykę vaduoti merginos iš vergijos. Pareigūnai I.Bričkienės paprašė atnešti marčios daiktus, tačiau ši juos jau buvo iš anksto pasislėpusi spintoje prie laukinių durų. „Prašiau, kad nevežtų jos, kad po skyrybų nupirksime bilietą namo. Bet jie patikėjo aferiste, baisu“, - sakė moteris. Vėliau J.Bričkus sužinojo, kad jo žmona Kretingos migracijos tarnyboje jau atsiėmė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Po įvykio J.Bričkus paskambino žmonai – ši kalbėjo nenoriai ir šaltu tonu. Lisnabel Mendez de Brickus pažadėjo atsiųsti skyrybų dokumentus, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ji išvažiuodama sukėlė skandalą. Svajojo apie šeimą su lotynų amerikiete
Šitaip sudužo J.Bričkaus svajonė sukurti šeimą su lotynų amerikiete. Šokėjas, dalyvaudamas festivaliuose, koncertuose, yra bendravęs su žmonėmis iš Lotynų Amerikos, kurie jį sužavėjo savo temperamentu ir kultūra. Vildamasis, kad pavyks rasti nuotaką iš šio egzotiško regiono, J.Bričkus specialiai išmoko ispanų kalbos. „Esu krikščioniškų pažiūrų, rinkausi merginą ne dėl išsilavinimo ar užimamų pareigų. Norėjosi patrauklios, paprastos moters, kuri norėtų kurti šeimą. Nors tradicijos, kultūros skiriasi, bet šeima – visur šeima“, - sakė J.Bričkus. Internete užmezgęs pažintį su keliomis merginomis iš Lotynų Amerikos, vėliau susirašinėjimą tęsė tik su viena Lisnabel, kuriai siuntė ir savo nuotraukas. Sutaupęs pinigų kelionei, jis birželio 26 dieną nuskrido į Dominiką, kur pirmą kartą savo akimis išvydo Lisnabel. Po savaitės bendravimo pora pradėjo rengtis sutuoktuvėms, kurios įvyko liepos 12 dieną. Skubotoms vedyboms pritarė ir Lisnabel šeima, su kuria J.Bričkus buvo susipažinęs. Kretingiškis norėjo kuo greičiau susituokti su dominikiete, nes antros galimybės atvykti į šalį galėjo nebepasitaikyti. Jaunavedžiai apie pusantro mėnesio gyveno kartu viešbutyje: žmona tapusi Lisnabel tvarkė namus, skaniai gamino valgyti. „Lietuvoje ji buvo kitokia ir kulinarinių gabumų nepademonstravo“, - sakė J.Bričkus. Jis su žmona planavo, kad bažnytinę santuoką įteisins Lietuvoje – tada ceremonijoje būtų dalyvavę jaunikio giminės ir artimieji. Pasak J.Bričkaus, Dominikoje nemažai porų gyvena neįteisinę savo santykių – santuokos įregistravimas brangiai kainuoja. Atvyko nepramokusi lietuviškai Į Lietuvą vyro atkviesta dominikietė elgėsi visiškai kitaip, negu savo gimtinėje: niekuo nesidomėjo, visą laiką leido prie kompiuterio ir kalbėjo tik apie grįžimą namo. J.Bričkaus motina Irena teigė: marti buvo pasitikta su rožėmis ir dovanomis. „Priėmiau ją ne kaip marčią, o kaip dukrą. Padovanojau šiltas gražias šlepetes, jaukų chalatą, puošnius naktinius. Bet jos niekas nedžiugino“, - kalbėjo I.Bričkienė. J.Bričkui pirmasis nerimo ženklas buvo tai, kad žmona atvyko nepramokusi lietuvių kalbos. „Buvau jai palikęs nešiojamąjį kompiuterį ir du kompaktinius ispanų-lietuvių kalbos diskus. Nors pasisveikinti būtų išmokusi, tam turėjo du mėnesius. O diplomatams skundėsi su niekuo negalėjusi susišnekėti“, - kalbėjo J.Bričkus. Jį nemaloniai nustebino ir tai, kad mylimoji kategoriškai atsisakė eiti į geriausio draugo gimtadienį. „Prašiau nueiti nors pusvalandžiui. Draugo žmona panašaus amžiaus kaip ji. Gal būtų susidraugavusios. Bet ji vietoj šventės pasirinko kompiuterį“, - sakė J.Bričkus. Žmona nerodė entuziazmo vaikštinėti po Kretingą ar nuvykti prie jūros. Ji spėjo su vyru tik apžiūrėti Kretingos bažnyčią ir per Vėlines aplankyti kapines bei pabuvoti dviejose parduotuvėse. J.Bričkus žmonai siūlė užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, gėlėmis ar naujomis užuolaidomis papuošti namus, kad jie atvykėlei taptų jaukesni. J.Bričkus ketino nupirkti karaokė aparatūrą – ji Dominikoje labai populiari. Pora planavo, kad lietuvių kalbos išmokusi Lisnabel baigs kursus ir dirbs kirpėja. J.Bričkus neigė kaltinimus, kad žmona pas juos gyveno pusbadžiu. „Maistas tiek Lietuvoje, tiek Dominikoje – labai panašus: vištiena, jautiena, ryžiai, įvairios košės, keptos bulvės, makaronai. Visko pas mus yra“, - vardijo J.Bričkus. Jo motina Irena prisipažino: pamačius marčią, aplankė nuojauta, kad sūnus laimingas nebus. „Įsimylėjėlio žvilgsnio nepaslėpsi, vien nuo rankos prisilietimo virpa visas kūnas. Sūnus – svajotojas, romantikas, vis mandagiai su visais – ir pataikė ant šliundros. Jis nieko nesuprato – anksčiau nebuvo nė vienos merginos parvedęs. Žmoną mylėjo aklai ir daugiau nieko nematė. Juk paskui mylimą žmogų galėtum ir į peklą važiuoti. Klausiau jos, gal lovoj negerai – parodė „liuks“, reiškia, gerai. Ir būdama savo vyro namuose per kompiuterį jau ieškojo kito. Gal dar prieš tai jau su dešimčia gyveno“, - karčių žodžių atvykėlei negailėjo I.Bričkienė. Tikėjosi milijonieriaus Nors už meilę dominikietei J.Bričkus paklojo tokią pinigų sumą, už kurią galėtų įsigyti naują automobilį, tačiau kaltų ieškoti jis nelinkęs. J.Bričkus finansavo ir žmonos kelionę į Lietuvą, ir vestuvių iškilmes Dominikoje. Iš jo sąskaitos pora 2 mėnesius gyveno ir pramogavo egzotiškoje šalyje. J.Bričkus apmokėjo ir žmonos pragyvenimą Argentinoje, kur ji laukė vizos. Išsiuntęs 2 tūkst. Lt, po kelių dienų vyras gavo žinutę, kad pinigų nebėra - teko nusiųsti antra tiek. „Bet kuris vidutines pajamas gaunantis lietuvis ten būtų kaip milijonierius. Pas mus žmonės jau seniai nebegyvena kaip dominikiečiai: be komunikacijų, fekalijų nuotekų, ne kiekvienuose namuose – telefonas, internetas. Ten dažnai dingsta elektra. Tokį būstą, kurio vertė – apie 2 tūkst. dolerių, galėčiau suręsti ir pats, nors esu choreografas. Jei Lisnabel čia važiavo dėl pinigų – tai akivaizdžiai suprato, kad nesu milijonierius, gyvenu iš atlyginimo“, - kalbėjo J.Bričkus. Dominikoje klesti nedarbas, statybininkai J.Bričkui gyrėsi, anot jų, dideliu uždarbiu – 300 dolerių. Moterys uždirba 130-150 dolerių. Tačiau dauguma gyventojų iš viso neturi darbo. Nedideliame mieste gyvenanti Lisnabel yra kilusi iš keturių vaikų šeimos. Ją išlaikė motina. Nebent Lisnabel broliai šiek tiek užsidirbdavo, motociklais už pinigus pavėžėdami žmones. Lisnabel buvo šiek tiek dirbusi fabrike, kuris gamina pomidorų padažą. I.Bričkienė buvo atviresnė: „Neabejoju, kad jos tikslas buvo suvystyti turtingą baltaodį. Man sūnaus labai gaila. Jis – sąžiningas, rimtas. Kiek giminės, draugai sakė, jis – kaip aklas. Dabar nusvilo, ir – skaudžiai. Žinojau, kad jam patinka juodukės, sakiau, važiuok į taborą – nereikės nė Dominikos. Nors bandžiau atkalbėti, bet sūnus važiavo apsisprendęs, buvo kaip užkerėtas“, - kalbėjo I.Bričkienė. J.Bričkus abejoja, ar dar kartą dairysis nuotakos iš egzotiškų šalių. „Šiuose namuose užsienietės daugiau nebus“, - kaip kirviu nukirto I.Bričkienė. „Galima sakyti, kad iš manęs pavogė žmoną“, - sakė kretingiškis, Salantų gimnazijos choreografijos mokytojas 32 metų Jonas Bričkus. Jo žmona, 20 metų Dominikos Respublikos pilietė Lisnabel Mendez de Brickus, vos devynias dienas išbuvusi mūsų krašte, padedant diplomatams, paspruko į gimtąją šalį. Apie santuoką su lotynų amerikiete svajojęs J.Bričkus vestuvinio žiedo jau nebenešioja ir šiuo metu rūpinasi skyrybų dokumentais.
|
|
