|
|
|
Gydytojas karjerą padarė gimtuosiuose Salantuose
Trečiadienį įvyko konkursas Salantų pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti. Konkursą laimėjo šio centro gydytojas Tomas Skliuderis, kuris iš galimų 50 balų surinko 41. Jis buvo vienintelis konkurso dalyvis.
Tomą Skliuderį Salantų PSPC vadovu dar turi patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės taryba, kurios eilinis posėdis numatytas lapkričio 27 dieną. Nuo šių metų birželio 26-osios, kai vyriausiosios gydytojos pareigų atsisakė Nijolė Elijošaitienė, Tomas Skliuderis yra laikinas įstaigos vadovas. Salantiškiams sekasi turėti savus gydytojo profesijai atsidavusius medikus. Nijolė Elijošaitienė, gyvendama Salantuose, Salantų gydymo įstaigai vadovavo nuo 1970-ųjų. Tomas Skliuderis su žmona Loreta čia dirba jau devintus metus. Abu - šeimos gydytojai. Tomas Skliuderis ir gimė Salantuose, baigė Salantų vidurinę mokyklą. Salantuose gyvena jo tėvai Stefanija ir Stanislovas Skliuderiai. Tą pačią, tik aukštesnį - gimnazijos - statusą išsikovojusią mokyklą šiandieną lanko Loretos ir Tomo Skliuderių sūnūs - dešimtokas Lukas ir šeštokas Matas. Žmonos Loretos tėviškė yra Prienuose. - Šiandieną, kai gydytojai, ypač jauni, vyksta uždarbiauti į turtingus Vakarus, stengiasi įsidarbinti didžiuosiuose šalies miestuose ir kratosi net rajonų centruose esančių gydymo įstaigų, Jūs atvykot dirbti ir gyventi į gana atokius Salantus. Kodėl?- klausėme Tomo Skliuderio. - Baigę mokslus, penkerius metus po rezidentūros su Loreta dirbome gydytojais greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Ten prasidėjo permainos - darbuotojų atleidinėjimas. Šalyje buvo įsteigta nauja šeimos gydytojo institucija. Jau iš mūsų kursą baigusių 325 gydytojų 20 gavo šeimos gydytojų diplomus. Su žmona išsiaiškinome, kad persikvalifikuojant į šeimos gydytojus mums neužskaitys stažo greitojoje pagalboje. Taip klostantis aplinkybėms į Salantus atvykome atostogų. Susitikę kažką iš darbuotojų pajuokavome, ar nereikia gydytojų. Atsigirdo daktarė Nijolė Elijošaitienė ir per tėvukus pasiūlė mums darbą. Aš esu labai dėkingas žmonai, kad ji važiavo su manimi čia. Nuo pat pradžių daktarė Nijolė Elijošaitienė mus skatino, palaikė. Per devynerius metus nebuvo to, kad šiame kolektyve jausčiausi nepageidaujamas. - Ar šiandieną Salantų PSPC turi užtektinai gydytojų, kito personalo? - Tapęs vyriausiuoju gydytoju, aš gydomąjį darbą begalėsiu dirbti už pusę etato. Tad kitiems gydytojams krūvis bus didesnis. Dabar dirba šeši gydytojai: keturi vietiniai ir du atvažiuojantys (stomatologė ir ginekologė, atvažiuoja 2 kartus per mėnesį). Krūviai dideli. Ambulatorijoje per dieną tenka priimti vidutiniškai apie 70 pacientų. Dar gydytojai dirba ir Palaikomojo gydymo bei slaugos skyriuje. Be gydytojų dirba 24 slaugytojos, 17 ūkio darbuotojų. Kolektyve dirbu devintus metus. Iš blogos pusės, atrodo, nespėjau užsirekomenduoti (juokdamasis) - darbas bendras, turime sutarti. - Be darbuotojų svarbi yra ir įstaigos materialinė bazė. Ar ji jus tenkina? - Bazė yra patenkinama. Ambulatorijos pastatas suremontuotas, Grūšlaukės šeimos gydytojo kabinetas ir Alkos medicinos punktas - irgi. Baigiamas remontuoti Juodupėnų medpunktas. Įrangą jau turime. Esame pateikę paraišką ES fondams dėl palaikomojo gydymo ir slaugos stacionaro plėtros bei renovacijos. Prašėme apie 1 mln. Lt. Reikia į antrą aukštą įrengti liftą. Dėl lifto daktarė Nijolė Elijošaitienė jau 10 metų rūpinasi. Skyrius antrame aukšte, ne visi pacientai būna pajėgūs pakilti laiptais, kai kuriuos slaugytojoms tenka nešti neštuvais. Skyriuje susidėvėjusi grindų danga, lovos, spintelės, nesandarūs langai. - Ne paslaptis, kad gyventojų skaičius kaimuose mažėja ir tie patys dažnai pagalbos kreipiasi į gydymo centrus, mūsiškiai - dažniausiai į Klaipėdą. Ar Salantų PSPC turi perspektyvą? - Turi. Artimiausiu metu gyventojai neišsibėgios, gyventojų mažėjimo skaičiai nėra dideli. Konsultuotis pas specialistus į Klaipėdą siunčiame mes patys. Visur yra nepasitikinčių žmonių, kurie kitur ieško patarimo. Yra iš Salantų važiuojančių į Kretingą. Ir tai normalu. Pacientai keičiasi. Jie vis daugiau žino apie savo sveikatą, ligas. Klausia, domisi. Ir tai yra gerai. Gyvendamas ir dirbdamas savam krašte geriau pažįsti žmogų, lengviau randi bendrą kalbą. Tikiu, kad bent artimiausius dešimtmečius Salantų PSPC pacientų nestokos.
|
|
