Dėl negalios dejuoti nelinkę

Vydmantiškiai 74 metų Angelė ir metais vyresnis Vaclovas Pilibaičiai neseniai atšventė auksines vestuves – vaikai jiems surengė įspūdingą šventę su staigmenomis. Taip, kaip ir prieš 50 metų, pora važiavo arkliais pakinkyta karieta, o namuose juos pasitiko tautiniais rūbais vilkintys muzikantai. Nors abu Pilibaičiai yra neįgalūs, tačiau jie dejuoti nelinkę ir vienas kitą vadina gyvenimo dovana.

Ligų užklupti vydmantiškiai Angelė ir Vaclovas Pilibaičiai dėl negalios nedejuoja ir optimistiškai žvelgia į gyvenimą.

„Kai Kalvarijoje ėmėm „šliūbą“, buvo mano vardo diena. Kunigas pasakė, kad žmona – tai dovana man. Taip su ta dovana ir „tebevargstu“. Ir šiemet tą pačią dieną – rugsėjo 28-ąją - santuoką sutvirtinome bažnyčioje“, - šypsojosi Vaclovas Pilibaitis.

Jam pritarė žmona Angelė – ir šiemet žengiant prie altoriaus abu jaudinosi taip pat, kaip jaunystėje.

Pilibaičių vaikai – 47 metų su šeima kartu gyvenantis Egidijus ir į Platelius nutekėjusi 49 metų Ina – tėvams auksinių vestuvių proga surengė puikią šventę.

Prie bažnyčios A.ir V.Pilibaičius pasitiko arkliais pakinkyta karieta, kuri juos nuvežė namo. Į namus vedė gėlių žiedais ir obuoliais nubarstytas takas. Namuose vestuvininkų jau laukė muzikantai bei gausus vaikų parūpintas vaišių stalas.

Vestuves įamžino kino studija

Pašnekovai prisiminė, kad jų vestuvės prieš 50 metų irgi buvusios įspūdingos. Sužinojęs apie jaunuolių norą susituokti, tuometinis kolūkio pirmininkas Liudas Prušinskas iš Latvijos parūpino baltus arklius. Jų pakinkyta karieta jaunieji važiavo į metrikacijos biurą.

Šventė, kurioje dalyvavo daug svečių, vyko mokykloje. Į Pilibaičių vestuves piršliu buvęs L.Prušinskas buvo sukvietęs ir valdžios vyrus.

Pilibaičių sutuoktuves įamžino Lietuvos kino studija: filmuota medžiaga buvo rodama kino teatruose prieš filmą. Šią juostą Pilibaičiai turi išsaugoję.

„Gyvenimas buvo judrus: repeticijos, spektakliai, ekskursijos, chorai, ansambliai. Giedodavome net Bethoveno Mišias. Daug metų lankėme Vydmantų chorą. Vadovas Samoška mus parengė ir pristatė, gindamas savo diplomą. Tai buvo vienintelis atvejis Lietuvoje, kai diplomą gynė su saviveiklininkais – buvome tokio lygio kaip profesionalai“, - sakė Pilibaičiai, juokavę, kad jų visas gyvenimas buvęs kaip spektaklis.

Vaidindami jiedu ir susipažino: į Salantų rajoną mokytojauti atvykusi Angelė bei žemės ūkio technikumą baigęs ir statybos brigadininku dirbęs Vaclovas buvo supiršti viename kaimo spektaklių: atliko „gaspadoriaus“ ir „gaspadinės“ vaidmenis.

Dirbti sekėsi

Pilibaičiai Vydmantuose įsikūrė prieš 43 metus. Prieš tai šeima gyveno Stropelių kaime, kur Angelė mokytojavo pradinėje mokykloje. Nors A.Pilibaitienė buvo pradinių klasių mokytoja ir choreografinio išsilavinimo neturėjo, tačiau jai pasisekė Dainų šventei taip parengti jaunuosius šokėjus, jog buvo pastebėta ir rajono vadovų. Jie A.Pilibaitienei pasiūlė darbą naujoje Vydmantų mokykloje, kur ji šokėjų kolektyvą vėl parengė kitai Dainų šventei. A.Pilibaitienė sakė, jog šokio meno mokėsi iš savo draugės, garsios mūsų krašto choreografės Ligijos Sofijos Vaičiulėnienės.

Veikliai mokytojai A.Pilibaitienei buvo pasiūlyta laisva vedėjos vieta Vydmantų vaikų darželyje. „Nenorėjau nė iš tolo: man mokykloje patiko, sekėsi. Eiti į vedėjas įkalbinėjo ir vyras, kuris tada dirbo profsąjungos pirmininku. Galiausiai rajono švietimo vadovai paprašė nors mėnesį-du laikinai padirbti vedėja. Sutikau su sąlyga, kad dirbsiu ir mokykloje. Taip dviejose vietose pradirbau 6 metus. Vėliau apsisprendžiau likti darželyje, kurį „pastačiau ant kojų“. Iš viso vedėja dirbau 22 metus“, - kalbėjo A.Pilibaitienė.

Aplanko mokyklos draugai

Pilibaičių namų durys ir dabar atviros bičiuliams. Pora džiaugiasi, kad išliko šilti santykiai su bendramoksliais, kurie nepamiršta atvykti į svečius.

„Mokslo draugai stebisi, kodėl mes niekada nedejuojame. O ką tuo dejavimu pakeisi, nuo to geriau nebus“, - įsitikinusi Angelė Pilibaitienė, kuriai su vyru teko išgyventi ir netikėtą dukters mirtį.

Pilibaičiai nuolat šypsosi ir juokauja, jie nemėgsta dalintis sveikatos problemomis. Apie 40 metų išsėtine skleroze sergančiam ir nebegalinčiam vaikščioti V.Pilibaičiui reikalinga nuolatinė priežiūra.

„Liga progresuoja labai lėtai. Kai atsigręži į kelias dienas – atrodo, niekas nepasikeitė, o palyginęs keletą metų pamatai, kad yra kitaip“, - sakė V.Pilibaitis, kol leido liga, fermoje dirbęs vedėju, zootechniku, selekcininku.

Visada vyro dešinioji ranka buvusi A.Pilibaitienė dėl „sustreikavusios“ širdies nebegali dirbti, prieš 4 metus pakeistas jos širdies vožtuvas.

„Tik nerašykite, kad esu nevykus, nes pasibaidys kavalieriai“, - juokavo A.Pilibaitienė, kuri, kiek galėdama, padeda ir kitiems rajono neįgaliesiems, yra neįgaliųjų draugijos tarybos narė.

„Nepajauti, kaip laikas prabėga. Mūsų kadencija baigiasi“, - linksmai sakė A.Pilibaitienė.

Ji su vyru pasidžiaugė, kad nėra vieniši. Vaikai ir dabar Vilniuje studijuojantys du anūkai jiems pagelbsti, padeda tvarkytis namuose.

• Rašyti komentarą (2)