Labdarynas jau “aprengė” pirkėjus žiemai

Prekiautojos padėvėtais drabužiais pastebėjo pirmuosius ekonominės krizės ženklus. Užsieniečiams pradėjus taupyti, prastėja iš jų gaunamų drabužių bei avalynės kokybė.

Rudenį ir žiemą padėvėtų drabužių prekyvietėje pirkėjų gerokai sumažėja.

Trečiadienį, iš pat ryto, Kretingos turgaus prekyvietėje pirkėjų sukiojosi gausiai, tačiau prekiautojai konstatavo pirkimo atoslūgį, kurį jie siejo su atžingsniuojančia žiema.

Nors iki jos pagal kalendorių laiko dar yra, pirkėjai, pasak pardavėjų, žiemai jau apsirengė. „Dabar perka balines suknias, rengiasi šventėms“, - pusiau juokais pastebėjo Rima Kundrotienė.

Prekiautojai tvirtino, kad, stovėdami prie prekystalių, pasaulį alinančios ekonominės krizės jie dar nepajuto. Kaip visada sėkmingiausia prekyba buvusi vasarą. Sėkmę lemia pajūrio zona. Daliai prekiautojų Kretinga – tik vienas iš prekybos taškų: jų prekyviečių žemėlapis apima visą Žemaitiją - Rietavą, Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Salantus.

Pasak Vidos Endriužienės, krizę prekiautojai pajuto, parsiveždami prekes, ypač iš Airijos. Nebėra tokių gerų prekių, kaip anksčiau. Kretingos rajoną drabužiai bei avalynė taip pat pasiekia iš Anglijos, Vokietijos, Švedijos.

Dalis prekiautojų prognozavo, kad, tautai veržiantis diržus, pirkėjų turėtų pagausėti.

„Čia juk – pasaka: nėra ko lyginti su prekybos centrais. Odiniai batai pas mus kainuoja 5 kartus pigiau. Už vilnonį vaikišką megztinį moka mažiau visu 100 Lt. Geros kokybės patalynė pigesnė keliolika kartų“, - įrodinėjo V.Endriužienė.

Kainų žirkles pirmiausia lemia tai, kad drabužis dėvėtas. Yra žmonių, kurie ir „sėdę ant kruopų“ perka vien naujus drabužius, nes „nepakenčia“ svetimos energijos.

„Visi rūbai juk dezinfekuoti“, - tikino Salvinija Kazlauskienė. O kita prekiautoja Birutė Benetis paaiškino: „Energija persiduoda tiems, kurie priklauso nuo prietarų, nuo juodų, kelią perbėgančių katinų, nuo velnių ir vaiduoklių“.

Jokia paslaptis, kad iš labdaryno šiandien apsirėdo ir „aukštuomenės“ ponios. Tai daroma nebūtinai siekiant sutaupyti.

Kretingiškė Judita sako: „Perku todėl, kad čia yra gražių ir kokybiškų drabužių. Gali rasti gero dizainerio sumodeliuotą, kokio niekada, Lietuvoje gyvendama, nenusipirktum. Taip pat galima ir daug nusipirkti: 10 drabužių - už vieno parduotuvėje perkamo kainą. Ypač vaikams“.

Anot Rimos Kundrotienės, užsienietės išeina vieną kartą į pokylį ir išmeta suknią, kurią už 15-20 Lt kretingiškė ima ir nusiperka, dailiausią paltą ar puspaltį - su kašmyru, su vilna - už 70-80 Lt išsirenka.

Prekiautojos atkreipė dėmesį, jog vis daugiau pirkėjų ieško ne tik patogių, bet ir gražių drabužių. Taip yra tiek mieste, tiek kaime. Būtent šitokia intencija vasarą čionai atgena iš Klaipėdos ar Palangos poilsiaujančius vilniečius.

Salvinijos Kazlauskienės pastebėjimu, laisviausiai labdaryne jaučiasi modernių eilučių ieškantis jaunimas, nors yra ir „nepaslenkančio“ ieškoti. „Pagal aprangą kaime jaunimas dabar kartais lenkia miestą“, - pridūrė ji.

„Turiu 4 vaikus. Pavyzdžiui, jie visai nenori „gariūninių“ rūbų, o labdaryne tinkamų randa“, - sako Silva Kliknienė.

Tačiau daugiausia labdaryne apsilankoma iš taupumo. „Perku nuolat, nes pigiau. Naujų drabužių nupirkti neįmanoma: mažas atlyginimas. Būtume pliki, jei ne labdarynas“, - tikino Jadvyga Anužienė.

Kartais prekiautojoms tenka patirti pirkėjų emocinę iškrovą. „Visas bėdas išsipasakoja, kaip psichoterapeutai kartais esame. Arba kitas, žiūrėk, išpila pyktį, prekes išversdamas. O kam stovi, sako, susitvarkysi“, - pasakojo S.Kliknienė, sykiu pastebėdama, jog linksmų, su humoru į bėdas žvelgiančių žmonių, bent pas juos, daugėja.

Nors ir geba prisitaikyti prie rūsčiausių sąlygų, prekiautojai svajoja apie pastogę Kretingos turguje. Girdėję, kad gargždiškiai stogą turi. Taip pat moterys guodėsi dėl per didelio, jų manymu, mokesčio už vietą. R.Kundrotienė sakė mokanti po 25 Lt už dieną, tačiau vienos vietos neužtenka.

• Rašyti komentarą (2)