Tragiškai žuvusio šachmatininko knygas padovanojo klubui

Kretingos šachmatų-šaškių klubą pasiekė gera žinia: prieš ketverius metus tragiškai žuvusio rajono šachmatininko – žaidėjo ir trenerio - Artūro Bakščio marti Rita klubui padovanojo daugybę knygų, likusių po šio žmogaus mirties. Visos dovanotosios knygos lietuvių, rusų, vokiečių, netgi – lenkų ir čekų kalbomis yra susijusios su protą ir mintis lavinančiu žaidimu – šachmatais.

Šachmatų trenerio ir žaidėjo Artūro Bakščio marti Rita (kairėje) kartu su dukra Aušra uošvio bei senelio knygas apie šachmatus nusprendė padovanoti Kretingos šachmatų-šaškių klubui. Jo pirmininkas Pranas Andriejaitis sako, kad knygos, mokantis žaisti ir žaidžiant šachmatais, yra labai svarbu: “Knygose išdėstyta teorija – nuo pradžios iki galo – yra pagrindų pagrindas”.

Klubo vadovas Pranas Andriejaitis džiūgavo: “Knygos – labai vertingos. Ir nuo šiol mūsų klubo nariai ar tie, kas nori išmokti žaisti šachmatais, galės naudotis šiomis knygomis. Turėsime turtingą biblioteką, kurią sudarys apie 200 knygų ir kurioje esti gana retų vertingų savo turiniu knygų“.

Rita Bakštienė uošvio knygas surado, tvarkydama jo likusį butą. Knygos – tarkingos, nesuplyšusios, žurnalai – įrišti, gerai išsilaikę. Visa tai buvo sukrauta ne knygų lentynose, o spintoje – tiek gausu buvo literatūros.

“Kur dėti knygas, kam palikti, uošvis nebesuspėjo pasakyti. Jis buvo labai stiprus ir sveikas – jei ne tragiškas įvykis, būtų tikrai ilgai gyvenęs, - kalbėjo R.Bakštienė. – Iš pradžių norėjau knygas parduoti. Bet pagalvojau – pinigai greitai išeis. Tad laukiau progos, kam galėčiau tas knygas padovanoti”.

Ta proga pasitaikė, kai į Ritos namus užsuko P.Andriejaitis: jis į rajono šachmatų pirmenybes žaisti pakvietė jos dukrą ir A.Bakščio anūkę Aušrą.

“Išsikalbėjome ir pati pasiūliau klubui knygas. Pranas atsakė: “Būtų puiku”. Taip knygos surado naujuosius šeimininkus”, - kalbėjo R.Bakštienė.

Ir ji, ir septyniolikmetė Aušra, besimokanti Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, sakė, jog uošvį bei senelį jos prisimena tik kaip gerą, nuoširdų, mokantį ir norintį bendrauti su anūkais žmogų.

“Padėdavo bėdai esant, rasdavo bendrą kalbą su anūkais – mokė juos žaisti ne tik šachmatais, bet ir krepšinį”, - atsiminė motina su dukra.

Aušros broliai labiau pamėgo krepšinį negu šachmatus. O štai A.Bakščio anūkei šachmatai patiko. “Senelis šachmatų paslapčių mane mokė nuo trejų metų. Kad sudomintų, saldainių nereikėjo”, - prisipažino Aušra, kuriai šachmatai yra ir laisvalaikis, ir proto mankšta.

Beveik 190 cm ūgio mergina žaidžia ir krepšinį. Šio žaidimo taip pat išmokė senelis. Prisimindama vieną nutikimą Aušra pasakojo su ašaromis: “Buvau visai maža. Vyresni broliai žaidė krepšinį, o aš mėčiau į krepšį. Kiek metu – tiek pataikau. Vienas brolis sako: “Jeigu dar pataikysi – duosiu 100 litų”. Senelis paėmė mane ant rankų, pakėlė ir aš sėkmingai pataikiau. O šeimoje juokaujame, kad brolis iki pat šiol man yra skolingas”.

A.Bakščio šeima keletą knygų atminimui pasiliko ir sau. A.Bakštys turėjo vienintelį sūnų Saulių, kuris tėvui kartu su žmona Rita padovanojo du anūkus ir anūkę.

Gimęs 1930 metais, A.Bakštys tragiškai žuvo prieš ketverius metus ir yra palaidotas naujosiose Kretingos miesto kapinėse, šalia savo motinos ir sesers.

• Rašyti komentarą (2)