|
|
|
Seriale „Nekviesta meilė“ vaidina ir kretingiškė
„Sunkiausia buvo apsiverkti. Mano personažas labai mėgsta ašaroti, net ir be labai rimtos priežasties… O tvyrant linksmai atmosferai filmavimo aikštelėje, tai padaryti iš tikrųjų nepaprastai sunku“, - sakė populiariame lietuviškame seriale „Nekviesta meilė“ nedrąsios ir kuklios Emilijos vaidmenį kurianti kretingiškė 23 metų Ingrida Bertašiūtė.
Gyvenime ji visiškai kitokia: dažnai besišypsanti, veikli, drąsiai priimanti iššūkius ir nepraleidžianti progos parodyti tai, ką sugeba. I.Bertašiūtė filmavimosi seriale nevadina darbu: jai tai – malonus pomėgis, kurį tenka derinti su komercijos direktorės pareigomis bendrovėje „AJ šokoladas“ ir studijomis universitete. Mykolo Romerio universitete įgijusi viešojo administravimo specialybę, I.Bertašiūtė tęsia mokslus – Vilniaus universitete pasirinko ryšių su visuomene magistrantūros studijas. Populiariausio lietuviško serialo „Nekviesta meilė“ kūrėjams I.Bertašiūtę rekomendavo neprofesionalių aktorių agentūra, kuriai ji priklauso porą metų. Nuo mažens trauką scenai jautusi ir Kretingoje teatro studiją „Atžalynas“ lankiusi I.Bertašiūtė ne kartą filmavosi ir reklamose. Apie savo vaidybą seriale ji sutiko papasakoti ir „Kuprinės“ skaitytojams. – Kuo jūs su Emilija panašios ir kuo skiriatės? – Kad esame tikrai skirtingos, pastebi visi, kurie bent kiek su manimi bendravo. Tokio personažo norėjo scenaristai, o aš galėjau tik šiek tiek jį „paredaguoti“. Sakoma, jog į save nepanašius personažus kurti įdomiausia, tačiau norėčiau, kad maniškis būtų šiek tiek aktyvesnis, drąsesnis ir ne toks „gerietis“… Bet ir Emilija šį tą prikrėtė... – Kokie buvo įspūdžiai po pirmojo filmavimosi seriale? – Buvo šiek tiek nedrąsu – bijojau, kad neprisiminsiu žodžių, ką nors supainiosiu ir dėl manęs reikės viską kartoti iš pradžių. Tačiau jau po pirmojo dublio be repeticijų perėjom prie kito, paskui - dar prie kito…Net nepastebėjau, kaip su šypsena pabaigėm mano pirmąją filmavimo pamainą. – Kaip vertini savo vaidybą? – Man sunku vertinti objektyviai. Tiesiog bandžiau įsijausti į tos naivios, sutrikusios mergaitės vaidmenį, atsidurti jos kailyje. Man tai – bandymas, vaidybos niekada rimtai nesimokiau. Nežinau, ar turiu talentą, bet esu dėkinga žmonėms, kurie kažką manyje įžvelgė. – Kokie tavo santykiai su kitais aktoriais? – Labai draugiški. Aktoriai - ypatingi žmonės: komunikabilūs, atviri, spontaniški ir uždegantys savo vidine energija. Malonu, kad mane priėmė į savo ratą ir tarp jų nesijaučiu lyg mokinė. – Kaip į pasirodymą seriale reagavo tavo šeima, draugai? – Mažai kas žinojo, kad nuo birželio pradėjau filmuotis seriale. Daugelis pamatė tik pasirodžius TV ekranuose. Pasipylė skambučiai – visi norėjo įsitikinti, ar ten tikrai aš. Draugai ir artimieji mane palaiko, domisi, kas vyksta už kadro. – Ar pastebi, kai tave atpažįsta gatvėje? – Mes su Emilija labai skiriamės ne tik vidumi, bet ir išore – elgiuosi ir rengiuosi kitaip, negu ta mergaitė. Pastebiu, kad žmonės ilgiau pažiūri, lyg bandydami prisiminti, kur mane matė, tačiau nežinau, ar jiems pavyksta… – Papasakok, kaip vyksta filmavimas? – Filmavimo pamaina dažniausiai užtrunka apie 8 valandas. Pradedama nuo grimo. Mano personažas makiažo nepripažįsta, tad tik papudruojamas veidas, kad neblizgėtų. Su stiliste suderiname dienos rūbus. Aktorių daug, filmavimai – kasdien, išskyrus sekmadienį, tai ir rūbų reikia labai daug. Sukamės iš padėties: teko dėvėti ir tas pačias sukneles, kaip Jurgita Jurkutė iš serialo „Moterys meluoja geriau“, ir savo garderobo panaudoti. Tada sustatomos kameros, „pereinam“ tekstą, ir viena po kitos filmuojamos scenos. Valandos prabėga greitai. – Ar taip filmavimąsi seriale ir įsivaizdavai? – Kaip filmuojama, jau žinojau iš patirties reklaminiuose klipuose. Filmavausi gal 7 reklaminiuose klipuose, skirtuose ne tik Lietuvos rinkai. Atlikau epizodinį vaidmenį filme „Penkių dienų avantiūra“, kuris pasirodys gruodį. Žiūrovai nemato, kas už kadro: filmuojasi du, bet aplink dirba dar apie 20 žmonių. Pavyzdžiui, filmuojant vieną reklamą, buvo žmogus, kuris prižiūrėjo, kad alaus butelis visada atrodytų aprasojęs – nuolat jį apipurkšdavo vandeniu. Serialo filmavimo aikštelėje dirba apie 10 žmonių. Čia viskas vyksta greičiau ir paprasčiau – dažniausiai užtenka vieno dublio. Reklamose tobulumui ribų nėra – nugludinama mažiausia smulkmena. Kiekvienas filmavimas kitoks: nauji rūbai, nauji žmonės, naujas personažas, nauja patirtis. Būtent tai mane labiausiai ir žavi. – Ką patartum tiems, kurie svajoja tapti serialų aktoriais? – Jei jauti, kad be to negali gyventi, vertėtų studijuoti aktorystę. Nors jei lemta, gali pakviesti ir sutikus gatvėje. Tik nereikia bijoti pasakyti „taip“ ir priimti gyvenimo iššūkius. Atsidurti televizijoje nebėra stebuklas. Įvairiausi realybės šou tik ir laukia žmonių, norinčių parodyti save. Tačiau reikia suprasti, kad vieną kartą parodytas per TV dar netapsi žvaigžde. – Kaip sekasi darbą suderinti su filmavimais? – Kai nori, viską gali suderinti. Aktorinių gabumų prireikia ir darbe. Kai atėjau į “AJ šokoladą”, turėjau vesti renginius – šokoladinių saldainių gaminimo šou. Pirmasis debiutas buvo šimto žmonių auditorijai. Iš pradžių jaučiausi nejaukiai, neįsivaizdavau, kaip sugebėsiu valdyti publiką. Tačiau sekėsi puikiai, sulaukiau daug komplimentų. Vesti šiuos šou ir dabar man – didžiulis malonumas. – Kaip atsidūrei bendrovėje „AJ šokoladas“? – Netikėtai – kaip ir daug kas mano gyvenime. Niekada nemaniau, kad dirbsiu šokolado fabrike, nors būdama maža turbūt apie tai pasvajodavau, kaip ir daugelis vaikų. Įstojusi į universitetą, nusprendžiau, kad vien mokytis neužteks, reikia veiklos. Vieną vakarą pasėdėjau prie interneto ir išsiunčiau laiškus gražius pavadinimus turinčioms įmonėms. Po kurio laiko man paskambino ir pakvietė būti šokoladine mergaite-asistente per renginius. Ten ir likau. Kol Anglijoje studijavau pagal „Erasmus“ programą, buvau padariusi kelių mėnesių pertrauką. Bet buvau laukiama ir grįžau. Tiesa, pareigos šiek tiek pasikeitė. – Kaip pasikeitė tavo požiūris į šokoladą, kai pradėjai dirbti? – “AJ šokoladas”- rankų darbo šokoladinių saldainių manufaktūra, gaminanti ir pardavinėjanti aukščiausio lygio rankų darbo šokoladinius saldainius visoje Lietuvoje savo jaukiose kavinukėse, prekybos centruose. Neslėpsiu – šokoladas visada buvo mano silpnybė, tad ir kalbėti apie jį nepaprastai malonu. Saikingas šokolado vartojimas metais prailgina gyvenimą, o vien šokolado kvapas dvi valandas teigiamai veikia sveikatą.
|
|
