Kalniškių gyventojai siekia apginti savo žemes

Šią savaitę į Kalniškių kultūros centro filialą susirinkusi kaimo bendruomenė išvien su ūkininkais Vilija ir Vladu Baltuoniais siekė išsiaiškinti, kodėl netikėtai šį rugsėjį aplink kalakutų fermas atsirado 1 km sanitarinė zona, į kurią patenka visų kaimo žmonių žemė, išskyrus V.Baltuonio tėvoniją.

„Žinia, jog į sanitarinę zoną patenka visų Kalniškių žmonių žemė, trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus“, - tvirtino susirinkime pasisakiusi Domicelė Bernotienė (stovi). Už savo žemes kalniškiečiai yra pasiryžę pakovoti ir valdžios institucijose.

Kalniškiečiai stebėjosi, kodėl, rengiant Bendrąjį planą, aplink V.ir V.Baltuonių fermas nebuvo pažymėta sanitarinė zona, o kai priartėjo laikas rajono tarybai patvirtinti šį planą, staiga buvo apibrėžta labai plati sanitarinė zona.

Apie tai prieš mėnesį pagal kompiuterio duomenis pirmoji sužinojo Kretingoje gyvenanti ir 6 arus tėvų žemės Kalniškiuose turinti Regina Vičiulienė. Moteris šią žinią paskleidė ir bendruomenėje. Nuo tada kaimo žmonės ir susipriešino su ūkininkais V. ir V.Baltuoniais.

Susirinkime žmonės išreiškė nepasitenkinimą, jog ūkininkas su kalniškiečiais labiau linkęs bendrauti per spaudą, negu su jais susitikti. Juos papiktino ir nuskambėję klaidingi teiginiai, jog žmonės mitingavę prie kalakutų fermų. „Mes rinkomės kaip civilizuoti žmonės į bendruomenės susirinkimą kultūros centre, o ne į mitingą prie fermų. Kultūringai išsiaiškinti, o ne parėkauti. Norėjome išgirsti, kodėl vienintelio V.Baltuonio tėvų žemė yra geltonojoje zonoje, o mūsų – sanitarinėje. Ir kodėl ši žinia atėjo ne iš V.Baltuonio, kurį mes patys išsirinkome ir į rajono tarybą“, - kalbėjo bendruomenės tarybos narė Aušra Gedgaudienė. Žmonės išsiaiškino, kad sanitarinėje zonoje yra draudžiama statyti gyvenamuosius namus, pramonės įmones, gamybos pastatus. Joje leidžiama auginti žemės ūkio kultūras, tačiau yra ribojamas jų realizavimas. Geltonai apibrėžtoje zonoje statyti gyvenamuosius namus leidžiama.

„Visiems žmonėms ši žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Mūsų žemių kaina staiga nukris: ką begausime už bevertį žemė gabalą. Nė pasilaidoti nebebus už ką. Iš žmogaus atimama paskutinė galimybė: tai - tas pats, kas iš ubago atimti jo lazdą“, - apmaudą išliejo pensininkė Domicelė Bernotienė.

„Nėra nė vieno konkrečiai kalto, leidusio „okupuoti“ mūsų žemę. Atsakomybės dabar neprisiima nei Veterinarijos tarnyba, rajono architektai, parašais patvirtinę sanitarinę zoną, nei ūkininkai Baltuoniai. Pasipylė tik Baltuonių kaltinimai, kad aš su Vičiuliene kiršiname žmones. Argi tai – kiršinimas, jeigu stengiamės informuoti bendruomenę ir apginti savo interesą“, - piktinosi buvęs Kalniškių kolūkio pirmininkas Alfonsas Jonkus.

Dėl to, kad aplink kalakutų fermas Bendrajame plane buvo apibrėžta 1 km sanitarinė zona, ūkininkas Vladas Baltuonis kaltina tik projektuotojus.

Sanitarinės zonos didinimu iki 1 km, ūkininkas sakė, ir pats nesąs suinteresuotas. „Jeigu į sanitarinę zoną įeina nors vienas gyvenamasis namas, norėdamas rekonstruoti fermą, turėčiau atsiklausti to namo šeimininko. O jūs gi visi patenkate į tą zoną. Argi jūs pasirašytumėte?“ – bandė argumentuoti ūkininkas.

Padidintos sanitarinės zonos atsiradimą Bendrajame plane V.Baltuonis paaiškino taip: „Iš pradžių plane aplink mūsų fermas išvis nebuvo pažymėta jokia zona. Kai projektuotojai ją turėjo nubraižyti, reikėjo pateikti duomenis apie fermas ir kiek kalakutų jose ketiname auginti. Pateikiau duomenis, jog priklausomai nuo metų laiko, auginame nuo 2 iki 10 tūkst. kalakutų. Pagal ES reikalavimus sanitarinės zonos nustatomos pagal tikslų paukščių skaičių. Sveikatos ministro įsakymu, fermoms numatoma 300 m, o paukštynams – 1 km sanitarinė zona“.

Atsakomybę už Bendrojo plano su padidinta sanitarine zona parengimą V.Baltuonis sukrovė projektuotojams, Klaipėdos universiteto specialistams. Jiems, anot ūkininko, už šį darbą bus sumokėta apie 1 milijonas litų.

„Rajono administracijos direktorius yra to plano užsakovas: ir jis, ir meras sutinka, kad zona – per didelė. Buvo susisiekta su projektuotojais, tačiau šie nesutinka keisti plano. Tuomet reikia procedūrą kartoti iš naujo: svarstyti, rinkti parašus. Tai užtrunka apie pusę metų. Tačiau yra įmanoma šį darbą padaryti ir per du mėnesius. Todėl dabar svarbiausia – prašyti, kad Bendrojo plano netvirtintų rajono taryba“. Susirinkime dalyvavusi Kartenos seniūnijos seniūnė Zita Rapalienė irgi įsitikinusi, jog Bendrasis planas buvo rengiamas nekompetentingai, ir žmonės yra informacijos stokos aukos: „Kai vyko plano svarstymai, negirdėjome kitų kalbų, kaip apie vėjo jėgaines Vydmantuose. O kai planą svarstė Kartenoje, sanitarinės zonos nebuvo nubrėžtos, ir negalvojome, kad iškils tokių problemų“.

• Rašyti komentarą (4)