Eilė socialiniam būstui gauti greičiau nepajudės

Kretingoje yra 234 socialiniai būstai ir 18 bendrabučio kambarių. Visi jie užimti, o eilėje gyvenamajam plotui gauti laukia apie 250 žmonių. Šiais metais Savivaldybė planuoja nupirkti du butus. Dvi šeimos pagal sąrašą turėtų apsigyventi socialiniame būste, visi kiti liks laukti. „Jei sąžiningai dirbu ir viena auginu vaiką, buto niekaip negaunu. O padienius darbus dirbantys, išgerti nevengiantys asmenys socialinius būstus turi. Pagal kokius kriterijus jie skiriami? Gal man reikia mesti darbą, degraduoti?“ - svarstė kretingiškė Renata Tidikienė.

“Padienius darbus dirbantys, išgerti nevengiantys asmenys socialinius būstus turi. Pagal kokius kriterijus jie skiriami? Gal man reikia mesti darbą, degraduoti?” – svarstė kretingiškė Renata Tidikienė, kuri yra užsiregistravusi į eilę socialiniam būstui gauti.

Ji į eilę socialiniam butui gauti užsiregistravo šių metų vasarį. Moteris šiuo metu gyvena tėvų bute, viename kambaryje su seserimi, jos ir savo vaikais.

„Viena auginu vaiką ir dirbu. Jei susirandu geriau apmokamą darbą, iškrentu iš eilės. Tačiau net ir gaudama „tinkamą“ atlyginimą, buto nesulaukiu – šiais metais juos gaus tik du žmonės“, - pasakojo R.Tidikienė.

Pasak Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Lengvinienės, eilėje yra žmonių, kurie buto laukia jau beveik 10 metų. Eilė sudaroma kartą per metus, atsižvelgiant į dokumentų padavimo datą. „Tie 53 žmonės, kurie šiais metais užsiregistravo į eilę socialiniam būstui gauti, gruodžio mėnesį bus įrašyti į bendrą eilę. Tai reiškia, kad pirmenybę gauti butą turi tie, kurie sąrašuose yra užsiregistravę seniausiai“, - kalbėjo J.Lengvinienė.

Socialinio būsto prašantys gyventojai skirstomi į 6 sąrašus: jaunos šeimos, 3 ir daugiau vaikų auginančios šeimos, našlaičiai ir be globos likę asmenys, neįgalieji, socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į būsto pagerinimą, ir bendrasis sąrašas.

Į eilę priimami tik tie gyventojai, kurių metinės pajamos neviršija nustatytų. „Norint patekti į eilę socialiniam būstui nuomoti, 1 asmuo per metus turi uždirbti ne daugiau kaip 11 tūkst., o jo turimas turtas neviršija 19 tūkst. 500 litų, 2-3 asmenų šeima – ne daugiau kaip 22 tūkst. litų ir turtas ne didesnis kaip 39 tūkst., 4 ir daugiau asmenų šeimos pajamos per metus turi būti ne didesnės kaip 6,6 tūkst. litų vienam asmeniui bei vieno asmens turtas neviršija 19 tūkst. 500 litų. Jei pajamos didesnės, žmogaus į eilę įrašyti negalime“, - sakė J.Lengvinienė.

Pasak jos, situacija šiek tiek pagerėtų ir eilė pajudėtų greičiau, jei Kretingoje pastatytų daugiabutį. Tokių planų yra - galbūt kitais metais toks daugiabutis bus pradėtas projektuoti. Tačiau tai išspręstų tik dalį problemų, nes butų visiems laukiantiems pastatyti neįmanoma.

J.Lengvinienės nuomone, viena iš išeičių žmonėms – imti lengvatinius kreditus. Juos gali gauti tie, kurių metinės pajamos neviršija 27 tūkst. 500 litų, o turtas – 40 tūkst. 300, 2-3 asmenų šeimos – 38 tūkst. 500, turimas turtas – ne didesnis kaip 81 tūkst. 900 litų, 4-5 – 46 tūkst. 200, bendras turtas neviršija 109 tūkst. 200 litų , 6 ir daugiau asmenų šeimos – 7 tūkst. 920 litų vienam asmeniui per metus, o vieno žmogaus turtas - ne didesnis kaip 26 tūkst. litų.

Gavus lengvatinį kreditą jaunai šeimai nereikia grąžinti nuo 10 iki 20 procentų paimto kredito, neįgaliems žmonėms – 20 proc.

„Tačiau esama paradokso – kad ir kokios geros lengvatinio kredito sąlygos, iš kur neįgaliam žmogui gauti tiek pinigų? Tad ši galimybė palieka neišnaudota“, - teigė J.Lengvinienė.

Pasak jos, nuo lengvatinio kredito žmones sulaiko finansinė krizė: praėjusiais metais lengvatiniu kreditu pasinaudojo 16 šeimų, šiais metais leidimo jam gauti paprašė tik 3 šeimos.

Šiais metais valstybė lengvatiniams kreditams Kretingos rajone skyrė 3 milijonus 215 tūkst. litų.

„Savivaldybėje man pasiūlė imti lengvatinę paskolą. Aš paimčiau tuos 100 tūkst., kuriuos duoda. Bet, visų pirma, ką aš už juos galiu nupirkti? Be to, kad gaučiau tokį kreditą, mano pajamos negali viršyti tam tikros sumos. Didžiąją dalį savo algos atiduosiu bankui, sumokėsiu mokesčius ir nieko neliks – kaip auginti vaiką, prasimaitinti? Numatyta lengvatinė sistema neveikia, nes ja neįmanoma pasinaudoti“,- kalbėjo R.Tidikienė.

Anot J.Lengvinienės, Kretingoje šiuo metu nėra nė vieno laisvo socialinio buto. Jie bus užimti tol, kol jų gyventojai neišsikraustys, nepasimirs ar jų teismo sprendimu neiškeldins. Socialinio būsto poreikis nepatenkinamas, nes Savivaldybė per metus įsigyja vos po 1-2 butus.

„Didžioji dalis butų yra likę iš tų laikų, kai jų gyventojai nesugebėjo jų privatizuoti. Butai išsidėstę po visą miestą – Bajoruose, Klaipėdos, Vytauto, Muitinės, Topolių gatvėse. Kai kurie iš jų – labai seni ir blogo būklės, juose nėra patogumų. Kiek išgalėdami juos remontuojame, tačiau trūksta lėšų, nelabai ką galima padaryti. Geresni yra paskutiniais metais Savivaldybės nupirkti butai daugiabučiuose Topolių gatvėje, miesto centre“, - sakė J.Lengvinienė.

• Rašyti komentarą (9)