|
|
|
Sodai skęsta, lėšų jiems gelbėti - nėra
Lietaus drenažą Kretingos rajono sodininkų bendrijose naikina statybos, bebrai ir kaukazinės slyvos. Dėl suardyto drenažo ir užsikimšusių vandens rinktuvų vos prasidėjus lietui patvinsta namų rūsiai, vandenyje paskęsta daržai. Tačiau drenažui remontuoti iš valstybės biudžeto neskiriama nė lito. „Bendrą situaciją sodininkų bendrijose sunku nusakyti. Yra visko – ir problematiškų sodų, ir tokių, kur drenažas nekelia problemų. Sodų būklę lemia tai, kaip tvarkosi gyventojai, koks drenažas teritorijoje buvo įrengtas. Tarybiniais laikais sodai buvo numelioruoti, juose įrengti moliniai vamzdžiai. Tačiau juos daugelyje sodininkų bendrijų ardo kaukazinės slyvos. Jų prisodinta visur, užaugę didžiausi medžiai, naudos neduoda jokios, o gilios šaknys ardo drenažą. Dėl to sodai tvinsta. Gyventojai drenažu ir rinktuvais rūpintis, juos remontuoti turi patys – melioracijos poskyris į tai nesikiša, nes valstybė sodininkų bendrijų drenažui neskiria jokių lėšų“, - sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Būta. Drenažą ardo pamatai Sausinimo vamzdžiai soduose yra apie 1,2 metro gylyje, vandens rinktuvai – nuo 1,2 iki 2,5 metro gylyje. Būtent į tokį gylį yra kasami namo pamatai. Tad šiuo metu gan sparčiai sodininkų bendrijose vykstančios statybos neretai tampa patvinusių sodų priežastimi. Kasant pamatus drenažas gali būti pažeistas to nepastebėjus. O pasekmės paaiškėja, vos prasidėjus lietui. „Pasitaiko visko, kad per statybas drenažas yra ir pažeidžiamas. Tačiau dabar sklypų sodininkų bendrijos savininkai, norėdami pradėti vykdyti statybas, privalo iš melioracijos poskyrio gauti projektus, kuriuose nurodome, ar sklypas melioruotas, kurioje vietoje eina drenažas. Nebegalima vykdyti nelegalių statybų“, - teigė A.Būta. Pasak jo, sodininkų bendrijose aplink Kretingos miestą statybos vyksta gan intensyviai, todėl drenažo problema iškyla daugeliui. Remontuoja savo lėšomis Kai kurios bendrijos senus užsikimšusius drenažus keičia, naudodamos savo lėšas. „Draugystės“ sodininkų bendrijoje šį rudenį buvo pabaigta vesti naują drenažą. Jis turėtų apsaugoti daugumą gyventojų nuo potvynių rūsiuose, tačiau kai kurių sklypus paskandins balose. „Įsirengėme naują drenažą. Tačiau vamzdžiai, kurie pasibaigia pakalnėje, liko atviri. Tai reiškia, kad lietaus vanduo nutekės ne į kanalus, o į kažkieno kiemus. Niekas nesutinka savo lėšomis baigti darbų“, - pasakojo „Draugystės“ sodininkų bendrijos pirmininkas Vaidotas Janulaitis. Praėjusiais metais „Žemaitijos“ sodininkų bendrijos nariai sumokėjo apie 3 tūkst. litų už drenažo remontą: molinius vamzdžius keitė plastmasiniais. Bendrijoje teko įvesti papildomą mokestį specialiai drenažo priežiūrai, nes Kretingos rajono savivaldybė, kaip ir kitų rajonų, bendrijų drenažo priežiūrai lėšų neskiria. „Mūsų bendrijoje įrengti vandens rinktuvai per maži, nespėja surinkti vandens, todėl jo lygis kanaluose nuolat pakilęs, užlieja kai kuriuos sodus. Tai – nuolatinė problema. Kadangi kanalus užlieja vanduo, priauga žolių, karklų, kurie ardo drenažą. Iš savo lėšų drenažą ir rinktuvus valome, keičiame vamzdžius“, - sakė „Žemaitijos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Rimantas Staponas. Pasak jo, didesnius negu 110 milimetrų storio rinktuvus privalo prižiūrėti valstybė. Tokio tipo rinktuvų yra ir „Žemaitijos“ sodininkų bendrijoje, tačiau juos prižiūri patys gyventojai – Savivaldybė priežiūrai lėšų neturi. Norint išvengti užsikišusių rinktuvų ir suardyto drenažo, visur turėtų būti apsauginė zona. „Jei yra drenažas, iš vienos ir kitos pusės turi būti po 15 metrų apsauginės zonos. Tai reiškia, kad toje zonoje negali augti jokie augalai. Tačiau tai neįmanoma, juk dauguma sodų sklypų – vos 20-ies metrų ilgio. Todėl drenažą paprasčiausiai tenka nuolat valyti. Teko įvesti net specialią 10-ies litų rinkliavą“, - pasakojo R.Staponas. Sodus tvindo bebrai ir slyvos „Rubulių“ sodininkų bendrijos nariai taip pat kovoja su tvinstančiais sklypais: drenažą ardo statybos ir bebrai. „Jau šešerius metus kovojame su bebrais. Jie naikina bendrijos drenažą. Visi kanalai sueina į pamiškę, kur esame išsikasę tvenkinį. Ten prie kanalų bebrai yra susirentę tris užtvankas. Jie ne tik iš sodų plukdo obuolius, bet dėl jų užtvankų tvinsta kanalai, užsikemša drenažas. Patys naikinti bebrų negalime, tad reikia kreiptis pagalbos į medžiotojus“, - kalbėjo „Rubulių“ bendrijos pirmininkas Česlovas Veiverys. Pasak jo, „chroniška“ visų rajono bendrijų problema – kaukazinės slyvos. Jos masiškai ardo drenažą. Vaisių niekas neskina, jie auga be naudos, o jų tankios šaknys užkemša drenažą. Č.Veiverys įsitikinęs, kad drenažus reikia saugoti ne tik vykdant statybas, bet ir parenkant vietą sodiniams. Bet kokie augalai, turintys ilgesnes šaknis, gali suardyti drenažą. Tačiau dar labiau negu ne vietoje pasodinti augalai drenažui kenkia nedirbami sklypai. „Šiuo metu „Rubulių“ sodininkų bendrijoje yra 103 nedirbami ir negyvenami sklypai. Daugumos jų savininkai – išvykę į užsienį, mokesčių nemoka, o sklypų be jų žinios perdalinti negalime. Nedirbamoje žemėje pradeda augti piktžolės, kurios irgi ardo drenažą. Sodų žemė privalo būti dirbama“, - įsitikinęs Č.Veiverys. Dėl nuolat užsikemšančių drenažų „Akmenos“ sodininkų bendrijos nariai kreipėsi į Savivaldybę, tačiau pagalbos kol kas nesulaukė. „Akmenos“ sodai patvinsta nuolat – užtenka, kad palytų. Vanduo prasisunkia į rūsius, patenka į geriamojo vandens šulinius. „Kad išpumpuotume vandenį, turime naudoti siurblius, o tai - papildomos išlaidos. Sukamės, kaip išmanome – darome rinkliavas, bandysime patys savo jėgomis valyti drenažus, nes iš Savivaldybės pagalbos nesulaukiame, tam nėra lėšų. „Akmenos“ soduose nuolat gyvena apie 450 žmonių. Tai – jau beveik gyvenvietė, tačiau kad tokia esame, niekas iš rajono vadovų nepripažįsta. Todėl, kaip ir kitos sodininkų bendrijos, pasenusia drenažo sistema esame priversti rūpintis patys“, - kalbėjo „Akmenos“ bendrijos pirmininkas Ramūnas Vilčinskas.
|
|
