Atlygis už miško gėrybes – šiukšlės

Darbėnų gyventojas Andrius Petkus supyko: malkaudamas tėvo miške už 3 km nuo Darbėnų, jis aptiko sąvartyną, kuriame mėtėsi ir kretingiškių moksleivių sąsiuviniai su užrašytomis pavardėmis.

Pateikus sąvartyne rastą popierių su pavarde ar kitais jo duomenimis, iš karto prisipažįsta vos vienas kitas, o teisme toks įkaltis išaiškinti pažeidėjo nepadeda.

„Koks įžūlumas. Atliekos nuo polietileno maišų iki batų, - piktinosi darbėniškis. – Nesibaimina net savo pavardžių.“ Jaunas žmogus iš sąvartyne rastos rankinės traukė sąsiuvinius, ant kurių buvo galima aiškiai perskaityti vienos Kretingos mokyklos dviejų auklėtinių vardus ir pavardes.

„Bausčiau vien už tai, kad pro langą šiukšlę išmeta“, - tvirtino A.Petkus.

Atliekos buvo sumestos miško gelmėje. Todėl A.Petkus darė išvadą, kad jas paliko čia grybavusi kretingiškių šeima. Jis nemanė, kad kas nors važiuotų 10 km tam, kad atsikratytų šiukšlių.

Rūpestį jam kėlė, kad niekingą aktą galėjo matyti ir šiukšlyne „įsiamžinusios“ moksleivės.

„Nesvarbu, kieno miškas – privatus ar valstybės, skaudžiausia - jeigu iš tiesų taip grybautojai atsilygino gamtai už miško gėrybes“, - piktinosi žmogus.

Dar vieną naują šiukšlyną nuošalioje grybingoje Mažučių miško vietoje šiomis dienomis aptiko ir Kretingos urėdijos Darbėnų girininkas Vilius Perkamas. Jo nuomone, „pasistengė“ grybautojai.

Girininkas pasakojo, kad miške randa lovų, sofų, televizorių, šaldytuvų, skalbimo mašinų ir kitų atitarnavusių buitinių daiktų, taip pat verčiamos ir statybinės atliekos. Šiukšlių miške paliekama po piknikų.

„Šiukšlės miške – didelė problema: ypač pavojingos ilgai neirstančios, cheminių medžiagų turinčios atliekos. Pavyzdžiui, televizoriai ar polietilenas dirvožemį užteršia ilgam, praeina šimtmečiai, kol elementai suskyla, sureaguoja su kitomis medžiagomis, susidaro pavojingi junginiai, taip pat ir nežinomi. Paviršiniai ar gruntiniai vandenys jas gali išnešioti toli. „Kenksmingas atliekas išmetę žmonės gali susirgti, tapti savo poelgio aukomis, patys to neįtardami, - kalbėjo girininkas. - Mišką nuolat valome. Tai daro eiguliai. Iš viso turime per 5 tūkst. ha miško, priklausančio valstybei – 2 tūkst. 800 ha. Į privačius miškus neiname. Nebent sustabdyti šiukšlintojo“, - kalbėjo girininkas.

V.Perkamas tvirtino, kad pavienė kova su šiukšlintojais – neefektinga. „Šiukšlynuose surasti dokumentai su pavardėmis teismui nėra įrodymas. Esame bylinėjęsi - nepasiekėme nieko. Atsakovas atrėžia, kad šiukšles išvertė į konteinerį ir nežino, kaip jos atsidūrė miške“, - tikino girininkas.

Yra buvę, kad net vietoje užkluptas pažeidėjas išsisuka, teisindamasis, kad maišą šiukšlių iškrovė, nes jam nusėdo padangos. Pripučia jas ir, įsidėjęs atgal maišą, važiuoja į kitą vietą jų atsikratyti.

V.Perkamo pastebėjimu, jų seniūnijoje situacija šiek tiek pagerėjo, nes po to, kai Darbėnuose atsirado konteineriai, sumažėjo vietinių šiukšlintojų. Girininkas mano, kad tiesiausias kelias atsikratyti šiukšlių miške – ugdyti žmonių sąmoningumą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta net stebėjosi, kad po Nepriklausomybės atkūrimo praėjus nemažai laiko, dalies žmonių mentalitetas prastėja. „Užuot vežę maišus su šiukšlėmis į pamiškes, galėtų juos mesti į konteinerius mieste“, - siūlė jis. Taip pat mano, kad visuomenė galėtų aplinkosaugininkams padėti kovoti su teršėjais.

Baudos miško teršėjams - solidžios: nuo 50 Lt iki 4 tūkst. Lt, tačiau nustatyti pažeidėjus yra sunku.

R.Kašėta papasakojo, kad iš trijų šiemet nustatytų miško teršėjų vieną sugavo jis pats, pranešus žmonėms. Tačiau, kai reikėjo liudyti, apie pažeidimą pranešęs asmuo tai daryti atsisakė.

Aplinkosaugininko teigimu, situacija – prasta ir gali dar pablogėti. Atidarius centrinį Dumpių sąvartyną prie Klaipėdos, atliekas tiek komunalininkams, tiek gyventojams teks vežti gerokai toliau: Joskaudų ir Ankštakių sąvartynus rengiamasi uždaryti.

• Rašyti komentarą (5)