|
|
|
Trūksta viešųjų pirčių
Sovietiniais laikais kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje veikusias pirtis pasiglemžus privatizacijai, dalis Kretingos rajono žmonių iki šiol neturi kur tinkamai nusimaudyti.
Problema ypač išryškėja atvėsus orams. not salantiškės Stanislavos Narmontienės, vonios, dušo ar nuosavos pirties neturintys vyresnieji žmonės maudosi savo troboje, prisipylę vandens į „bliūdą“, vasarą dalis jų prausiasi upėje. Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas sako, kad iš 2 tūkst. gyventojų sąlygas maudytis ištisus metus turi maždaug pusė, likusiems salantiškiams reiktų pirties. Darbėnuose paskutinioji visuomeninė pirtis buvo kolūkinė. Šiandien Darbėnų apylinkėse veikia trys privačios pirtys, į kurias žmonės eina ir praustis, ir pramogauti. „Iš 1 tūkst. 650 darbėniškių nei vonios, nei dušo neturi maždaug 20 proc. gyventojų“, - spėja Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas. Maždaug tūkstantį gyventojų turinčios Kartenos situacija - panaši. Anot seniūnės Zitos Rapalienės, Kartenoje įprastų patogumų maudytis neturi maždaug 10 proc. gyventojų. Daugiausia - pensinio amžiaus. Jie pasišildo vandenį ir maudosi dubenyje. Kartenoje veikia 6 privačios pirtys. Kiekvienoje iš jų telpa nuo 10 iki 20 žmonių. Apytikrė kaina visai grupei žmonių - iki 50 Lt už valandą. Tačiau seniūnė nemano, kad į šias pirtis einama tik švarinti kūno. Vasarą dalis karteniškių maudosi Minijoje. Neužtektų klientų Anot Visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vyr. specialisto Dariaus Galdiko, sveikatos labui rekomenduojama visą kūną nuprausti mažiausiai kartą per savaitę. Kitaip kyla pavojus susirgti pedikulioze, odos grybeliu, kitomis užkrečiamomis ligomis. Jomis per rankas bei maistą nuo nesiprausiančių žmonių gali užsikrėsti ir kiti. Pirtį, kurioje už prieinamą kainą būtų galima nusiprausti, pavyko išlaikyti tik Kretingai. Buvusios Salantų pirties pastate gyvena žmonės. Pasak K.Galdiko, salantiškiai kartas nuo karto, taip pat ir susitikę su rajono valdžia, prausimosi problemą iškelia, tačiau bet kokie svarstymai atsiremia į lėšų stygių. „Niekas nieko nežada. Dairantis privačios iniciatyvos, kyla abejonių, ar pirtis išsilaikys“, - kalbėjo salantiškis. E.Stalmokas pastebėjo, kad pirties, vonios ar dušo neįsirengia žmonės, kurie vangiau jungiasi į aktyvią veiklą, taip pat – asocialūs asmenys. „Abejoju, ar iš valstybės lėšų įrengta ir išlaikoma pirtis apsimokėtų. Priešingu atveju verslininkai šitą nišą jau būtų užpildę“, - svarstė Darbėnų seniūnas. Dar jis atkreipė dėmesį, kad, atsisakius gyvulių, išlaisvėjo didžiuliai plotai tvartų, kitų pastatų, kuriuose galima įsirengti pirtį. Z.Rapalienė papasakojo, kad kolūkinę pirtį Kartenoje išsipirko žmonės, kurie bandė veiklą tęsti, tačiau pirtis neišsilaikė. „Iš ES struktūrinių fondų lėšų bus plečiami kanalizacijos tinklai. Patogumus praustis įsirengs dar daugiau žmonių, ir problemos neliks“, - svarstė ji. Jos pastebėjimu, žemaičiams nuo seno pirtys nėra labai svarbios, aukštaičiams jos - reikšmingesnės. Susidaro eilės Vienintelė rajone tik nusimaudyti skirta viešoji pirtis Kretingoje veikia dvi dienas per savaitę. Pasak bendrovės „Rada“, kuriai pirtis priklauso, direktoriaus Antano Burbos, per dieną pirtyje apsilanko iki 100 vyrų ir iki 50 moterų. „Beveik visi mūsų klientai – nuolatiniai. Vakare, po darbo, susidaro eilės, ir žmonėms tenka palaukti“, - tikino direktorius. Jis pasiguodė, kad pirties gyvenimą labai apsunkina tai, kad nėra kur pastatyti automobilių. Problema iškilusi po to, kai miesto valdžia atėmusi nuo seno pirčiai priklausiusią aikštelę. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijono Černeckio teigimu, kiek jis dirba, pirties problemos niekas nėra kėlęs. Anot jo, tai gali būti susiję ir su pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis. „Kiekvienoje seniūnijoje po pirtį tikrai nestatysime, investicijų tam nenumatyta, juolab, kad privačių pirčių tinklas plečiasi. Mes mąstome globaliai, rajono mastu. Statysime Kretingoje sveikatingumo kompleksą, kuriame numatytos ir pirtys“, - kalbėjo V.Černeckis. Pirtį žada įsirengti ir Imbarės bendruomenė. V.Černeckis sakė pritartų, kad tokiu pavyzdžiu pasektų ir kitos bendruomenės. „Galėtų rašyti projektus, o Savivaldybė koofinansavimui lėšų prisidėtų“, - sakė jis.
|
|
