|
|
|
Rajono ūkininkai - vieni prieš lietų
Kai didžiojoje Lietuvos dalyje dūzgė kombainai, mūsų kraštą merkė lietūs. Dėl lietaus pertekliaus Kretingos rajono ūkininkų laukuose tebėra nenukulta iki 50 proc. javų. Nuo lietaus pajuodusiuose javų laukuose grūdai želia varpose, prastėja jų kokybė. Dėl prastesnės kokybės žemesnę grūdų kainą dar mažina geras šiuometinis grūdų derlius Europoje ir Vyriausybės vykdoma ūkininkams nepalanki pašarinių grūdų importo politika. Pasėlių neapdraudę rajono ūkininkai nesitiki ir nuostolių kompensavimo ar kitos paramos iš šalies Vyriausybės. Nesitiki pirmiausia jau vien todėl, kad apie Kretingos ūkininkams liūčių padarytą žalą, kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, žemės ūkio ministrė išgirdo tik praėjusią savaitę iš jo lūpų. Vakar pasitarti dėl šiuometinio javų derliaus problemų A.Stonkus buvo sukvietęs LŪS Kretingos skyriaus tarybą: Povilą Turauskį, Nijolę Pielikienę, Virginijų Čėsną, Vladą Baltuonį, Bronių Milių, Stasį Sandarą. Žemės ūkio ministerijoje A.Stonkus su grupe žemdirbiškų organizacijų (Žemės ūkio rūmų, Grūdų augintojų asociacijos ir kt.) atstovais lankėsi šių metų rugsėjo 3 dieną. Tikėjęsi žemdirbių problemas išdėstyti ministrei K.Prunskienei, jie sulaukė ministerijos sekretoriaus, kuris pareiškė, jog ministrė susitiks tik su trimis delegacijos dalyviais, o ne su visa delegacija. Atvykėliams reikalaujant, ministrė pasirodė po 15 minučių. “Pateikė javapjūtės pradžios duomenis, pareiškė, jog javapjūtė eina į pabaigą, kad stambieji ūkininkai javus nukūlė, gerai gyvena ir dabar su savo kombainais padeda smulkiesiems doroti derlių. Iš šių laukų javų kokybė prasta, todėl ir parduoda už tiek, kiek moka”,- ministrės pasisakymą A.Stonkus perteikė neslėpdamas pasipiktinimo. K.Prunskienei kliuvo ir už pasėliams drausti pasirinktą draudimo kompaniją iš Vokietijos “AgroRisk”, kuri šiemet iš Lietuvos ūkininkų surinko apie 5 mln. Lt, o išmokėjo vos apie 100 tūkst. Lt. Šiuos duomenis, A.Stonkaus tvirtinimu, pateikė draudimo filialo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas. V.Čėsna, kiti vakarykščio pasitarimo dalyviai teigė išsiaiškinę, jog nuo tokios žalos, kurią lietus rajono ūkininkų javams padarė šiemet, “AgroRisk” netgi nedraudžia. Tarybos nariai vieningai sutarė, jog būtina pasiekti, kad būtų įteisintos nepalankios ūkininkavimui Kretingos rajone sąlygos. “Esame pajūrio zonoje ir kasmet kenčiame - tai nuo sausros gegužę ir vasaros pradžioje, lietaus per javapjūtę, žiemą nebūna sniego. Lyginant su kitais rajonais, turime išskirtines gamtos sąlygas. Esame nedidelė išimtis, todėl mažai kam ir terūpime”,- kalbėjo pasitarimo dalyviai. Jeigu javapjūtės pradžioje už pašarinių grūdų 1 toną supirkėjai mokėjo 560 Lt, tai dabar bemoka 190 Lt ir tų pačių nebenori priimti. “Esame dėkingi “Kretingos grūdams”, šios įmonės vadovui Steponui Baltuoniui - daro viską, ką gali, kad priimtų mūsų ūkininkų grūdus”,- sakė P.Turauskis. B.Milius, kiti irgi patvirtino, kad “Kretingos grūdai” šiemet verti pagyrimo. Įmonė Plungėje grūdų nebepriima, o ir priėmimo laikotarpiu dirbo ūkininkams nepalankiu grafiku. Pasitarime dalyvavę ūkininkai teigė suprantantys, kad “Kretingos grūdai” veikia rinkos sąlygomis ir negali jiems pasiūlyti didesnių negu rinkoje grūdų supirkimo kainų. “Dėl grūdų gamybos problemų esame ir patys kalti. Vidurio Lietuvoje ūkininkai investuoja į sandėlius, džiovyklas. Kiek išgalime, turime pirkti kombainus, plėtoti gyvulininkystę, pienininkystę - visą ūkį, kurio šakos priklausomos viena nuo kitos. Ūkį, kurį šalies valdžia baigia sužlugdyti”,- aiškino P.Turauskis. Šalies Vyriausybei LŪS Kretingos skyriaus tarybos nariai turėjo ir daugiau priekaištų, kad leidžia be muito į šalį įvežti pašarinius grūdus, mažai verslininkų grupei (tarp jų - visas politines partijas remiančiam B.Lubiui) suteikė trąšų įvežimo be muito monopolį, dėl ko trąšos Lietuvoje yra brangesnės negu kitose Europos šalyse. Lig šiol neįvertinta, kiek nuostolių ūkininkams padaro VST elektros tinklų atramos, esančios dirbamuose laukuose. Vyriausybė nepasiekia, kad Lietuvos žemdirbiai gautų tokias pat tiesiogines išmokas už pasėlius, kaip ir ES senbuvių ūkininkai, kurie už 1 ha gauna per 1,5 tūkst. Lt, kai Lietuvos ūkininkai - 400 Lt. Išdiskutavę ir susitaikę su mintimi, kad šiuometinio derliaus problemos guls vien ant rajono ūkininkų pečių, tarybos nariai nusprendė kreiptis į rajono vadovus, pasikviesti Žemės ūkio ministerijos specialistus, kad ūkininkavimo Kretingos rajone sąlygos būtų pripažintos nepalankiomis, kaip Plungės rajone, Telšiuose, dalyje Skuodo rajono vietovių. Šį trečiadienį tarybos nariai susitiks su meru V.Kubiliumi ir aiškinsis, kodėl apie blogą padėtį rajono grūdų sektoriuje nebuvo informuota šalies valdžia. Taip pat aiškinsis, kodėl nesprendžiami melioracijos, laukų kalkinimo, meteorologinės stoties steigimo rajone klausimai. Mero prašys daryti įtaką Kelių policijai, kad ši nebaustų ūkininkų dėl leidžiamus gabaritus viršijančių kombainų, kitos javapjūtės technikos judėjimo keliuose. Taryba sutarė dėl Derliaus šventės datos - spalio 4 dienos. Siūlymui surengti Derliaus šventę anksčiau - rugsėjo 20 d. - nepritarė, motyvuodami, jog nebus baigta javapjūtė, kiti lauko darbai.
|
|
