|
|
|
Darbėnų mokyklos akmenis parceliuoja lyg savo turtą
„Akmenys trukdė pjauti žolę aplink mokyklą. Jais pasirūpino ūkvedys Gediminas Rumbutis. Išvežė gal tik kokius keturis – penkis didžiuosius akmenis. Tuos, kurie buvo ne vietoje, ir ne tiek puošė, kiek trukdė tvarkyti aplinką“, - tikino Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius Kazimieras Anužis. G.Rumbutis akmenimis „pasirūpino“ kartu su Kretingos kultūros centro Darbėnų filialo vadovu Artūru Juška. „Ūkvedys sakė, kad akmenys – nebereikalingi. Aš ir pasiūliau juos vienam pažįstamam salantiškiui išsivežti už dyką“, - neslėpė A.Juška. Redakcijos žiniomis, akmenys pateko į akmenkalio Andriaus Žilinsko iš Dvaralio kaimo, netoli Salantų, sodybą. „Parsivežiau pilną mašiną akmenų. Sakė, kad mokyklai jie nereikalingi“, - fakto nepaneigė A.Žilinskas. Tačiau jis nei patvirtino, nei paneigė įvykus piniginį sandėrį. Akmenkalys sakė, jog akmenimis papuošiąs savo nuosavą sodybą. O kai kurie iš jų tapsią medžiaga akmens skulptūroms. Darbėniškiai tvirtino matę, kaip akmenis fotografavo verslininkas Šarūnas Kasmauskis, Mažučių kaime, Darbėnų seniūnijoje, kuriantis japonišką sodą. Verslininkas tikino prieš tris savaites važiavęs prošal ir pamatęs, kad akmenys kraunami į mašiną. Supratęs, jog savavališkai yra parceliuojamas mokyklos turtas, nufotografavęs ir perspėjęs apie tai Darbėnų seniūną Edvardą Stalmoką. Š.Kasmauskis pasakojo, jog prieš tai jam skambino neprisistatęs asmuo ir pasiūlė pirkti dekoratyvinių akmenų iš Darbėnų mokyklos teritorijos. „Pokalbis baigėsi, kai pasiūliau pervesti pinigus į mokyklos sąskaitą. Tam asmeniui reikėjo grynų pinigų. Savo sodyboje būčiau paskyręs tiems akmenims tinkamą vietą ir užrašęs, kad jie – iš Darbėnų vidurinės mokyklos“, - kalbėjo Š.Kasmauskas. Paklaustas, kiek kainuoja mašina tokių akmenų, atsakė: nuo vieno iki kelių tūkstančių litų. Buvę ilgamečiai Darbėnų mokyklos pedagogai – Vytautas Vansavičius ir Antanas Laureckis - suskaičiavo, jog iš mokyklos teritorijos yra išvežta apie 20 didelių dekoratyvinių akmenų.
V.Vansavičius pasakojo, kad maždaug prieš 25 metus, kai mokyklai vadovavo Merūnas Bronislovas Mažonis, pedagogai aukojo savo laisvą laiką ir pinigus, važinėjo po melioruojamus Akmenalio, Nausėdų kaimų laukus ir rinko gražiausius ir įdomiausius akmenis. „Direktorius parūpindavo traktorių, kolūkis skirdavo kraną. Į talką rinkdavosi visi mokytojai, nes degėme noru sukurti gražią mokyklos aplinką. Mano amžinatilsį žmona Donata buvo biologė: ji rūpinosi sukurti kompozicijas iš akmenų bei retų augalų, - kalbėjo V.Vansavičius. – Mūsų pastangos tuomet buvo įvertintos: Respublikos aplinkos apžiūros konkurse esame laimėję II vietą. Dabar – šitoks spjūvis ir nepagarba mums, gyviems ir jau mirusiems, mokytojams pensininkams. Jei tie akmenys nebetiko mokyklai, galima gi buvo tartis su bendruomene ir nuspręsti, kur juos padėti, o ne elgtis lyg savo darže“. Kai mokytojai pensininkai nusprendė paviešinti šį faktą, K.Anužis ir G.Rumbutis patikino redakciją, jog akmenis grąžins į vietą. „Jei norit čia akmenų muziejaus, privešiu akmenų dar daugiau. Bet ant žolės jų tikrai nestatysiu. Karstosi vaikai: kas atsakys, jeigu kuris nusisuks sprandą?“ - nervinosi G.Rumbutis. „Sukūrė iš nieko kriminalą“, - jam pritarė Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius K.Anužis.
|
|
