|
|
|
Devyniasdešimtmetė niekada neleido sau „ištižti“
Devyniasdešimt trečius metus einančiai Juzefai Šimkienei iš Darbėnų sveikatos ir energijos galėtų pavydėti dar ir dažna jauna moteris. Juzefa periodiškai lankosi pas kirpėją, puoselėja savo rožyną, kepa pyragus. Septynis vaikus užauginusi moteris kasdien rūpinasi savo neįgalia dukterimi Elžbieta.
Tarp žmonių – ir pati atjaunėja „Ilgas mano gyvenimas: buvo visokių laikų, bet aš niekada nebuvau apsileidusi. Kaip galėdavau, taip pasitempdavau. Ir dabar dukart per metus būtinai nubėgu į kirpyklą „susidėti cheminį“. Atvažiavus svečiams išeiginį drabužį apsivelku“, - kalbėjo J.Šimkienė. Ko jau ko, bet svečių jos namuose netrūksta. Sekmadieniais ją lanko vaikai ir anūkai su būriais draugų. „Per Žolinę susirinko pilna troba, lyg į vestuves. Vieni išvažiavo, kiti išvažiavo, - tris dienas viešėjo. Kepė šašlykus, o manęs prašė išvirti barščių. Tai – mano vaikų mėgstamiausia sriuba. Verdu iš savo pačios marinuotų burokėlių, kartu su mėsos gabalais“, - kalbėjo moteris. Ji pati sakė valganti viską: vaikai priveža mėsos, o ji iš jos pasidaro dar ir naminių dešrelių. Su svečiais visuomet išgeria 20 gramų konjako. „Už susitikimą, už tai, kad dar galime susieiti. Visuomet mėgau žmones ir šventes: pažiūrėkit, kiek turiu proginių juostų. Visos jos - iš šeimos švenčių ir jubiliejų, - rodydama savo miegamajame, prie lovos, eile sukabintas austas juostas, pasidžiaugė Juzefa. – Vaikams nedraudžiu suvažiuoti su draugais: visiems durys atviros, ir visiems visko užtenka. Būdama tarp jaunų žmonių, aš ir pati atjaunėju“. Moteris sakė, jog rimtos ligos ją aplenkė, tačiau traumų yra patyrusi nemažai. Yra lūžių abiejose rankose. Būdama 80-metė, nulūžo koją. Gelžgaliai, sakė, ir dabar joje tebėra, - daktarams neleido išimti. Akys operuotos: vienoje jų įstatytas lęšiukas. Todėl Juzefa džiaugėsi, kad vėl gali skaityti laikraščius. Dabar ji laukianti naujos dantų plokštelės, - turi sugyti ištrauktų dantų šaknys. „Kiti seni žmonės pasako: ai, kam man bereikia, kiek čia begyvensiu. O aš sakau: gyvenu šia diena ir viską turiu daryti, kad šiandien gyvenčiau pilnavertį gyvenimą“, - įsitikinusi gyvybingoji pašnekovė. Moteris sakė nemėgstanti gulinėti: ar gerai, ar blogai jaučiasi, vis vien keliasi ir vaikštinėja po namus. Neįgali duktė – senolės pagalbininkė J.Šimkienė gimė Baltarusijoje: tėvai, anot jos, išbėgo, nes dar nebuvo „susiženiję“, kai motina laukėsi. Pakrikštyta Velykije Luki miesto lenkų bažnyčioje. Juzefa yra vyriausia iš 7 vaikų šeimoje. Moteris įžvelgia įdomų ženklą savo giminėje – tris septynetus: jos tėvas Juozas Pakalniškis, kilęs nuo Platelių, buvo iš septynių vaikų. Ji pati irgi išaugino septynis, nors pagimdė devynis vaikus. Dabar gyvų bėra penki, du sūnūs mirė - Adomas žuvo avarijoje, o Romą pakirto liga. Moteris tvirtino: kaip galėję, taip išmokslinę visus vaikus. Visi išsivažinėję kas sau. Kartu su ja gyventi liko tik proto negalią nuo vaikystėje persirgto meningito turinti, dabar jau 60-metė duktė Elžbieta. „Duktė yra labai darbšti: vištomis rūpinasi, į parduotuvę nueina. Seniau iš šaltinio ir vandens prinešdavo. Neturi ji atminties, bet aš surašau raštelyje – pardavėjos sudeda produktus, grąžą atiduoda. Labai geri žmonės Darbėnuose: žino mano dukterį, pasišneka su ja. Elžbietai labai patinka vaikščioti į kapines. Žmonės jai patiki sutvarkyti kapus, taip ji užsidirba ir pinigų“, - apie savo dukterį Elžbietą pasakojo moteris. Moterys laikė ir gyvulių. Dabar – tik vištų. „Višteles belaikau tik dėl dukters. Jai tai - rimtas užsiėmimas: atsikelti, palesinti, padaboti, kad iš miško atsliūkinusi lapė ar vanagas nenuneštų“, - atviravo moteris. Elžbieta nuravi ir daržus. Tik gėlyno, kur karaliauja rožės, motina jai nepatiki. Juzefai kepti pyragą duktė išminko tešlą. Abiejų moterų namai per šventes pakvimpa artimųjų pamėgtais mielinės tešlos pyragais. Giminėje būta garsių žmonių Juzefos ir Elžbietos namai įsikūrę Darbėnų pakrašty, prie pat Vaineikių miško. Tai – buvusi Juzefos vyro Juozo Šimkaus tėviškė. Jos vyras buvo Darbėnų batsiuvys, kaip ir jo tėvas Jonas. Iš tų namų į gyvenimą išėjo rašytojas bei žurnalistas Jonas Šimkus. Jis – Juzefos vyro brolis. Pasak J.Šimkienės, Jonas per karą išbuvo Maskvoje: ten kentė ir apsuptį, ir badą. Grįžo išsekęs ir pasiligojęs. Buvo paralyžiuotas. Ligi tol jis dirbo laikraščio „Tarybų Lietuva“ redaktoriumi, vėliau – „Literatūros ir meno“ bei „Pergalės“ redaktoriumi, rašė poeziją. Namie liko jo knygų, tačiau Juzefa jas atidavė Darbėnų mokyklos bibliotekai. Kitas vyro brolis – Petras Šimkus, anot pašnekovės, buvo žymus Kauno dramos teatro artistas. Pokary jis išbėgo į Naująją Zelandiją, ten vedė. Sovietmečiu ryšiai su juo nutrūko. Vyro sesuo Elžbieta Kudirkienė sulaukė 100 metų. Ji gyvena Alytaus rajone, Krioklaukio kaime. Juzefa sakė, jog šią vasarą ji važiavo pasveikinti vyro seserį su šiuo garbingu jubiliejumi. Beje, Elžbietų vardas Šimkų giminėje yra tęstinis: vyro motina taip pat buvo Elžbieta.
|
|
