Daina gydo gyvenimo skriaudas

Padvarių pensionate vykstančios šventės neapsieina be nuotaikingos muzikos ir dainų, kurias entuziastingai traukia iš pačių globotinių suburtas mišrus ansamblis. Dainuoti ir koncertuoti senus ir neįgalius žmones uždegė jau penktus metus ansambliui vadovaujanti Daiva Pociuvienė.

Seniems ir neįgaliems žmonėms labai svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems. Viena iš tokios veiklos galimybių – Padvarių pensionate suburtas mišrus ansamblis.

„Dainuodami žmonės atsikrato pykčio, blogų emocijų. Dainavimas jiems yra savotiška terapija. Pastebiu, kad kartais į repeticijas „mano artistai“ ateina labai supykę. Suprantu, kad gyvenimo aplinkybės juos tokiais irzliais ir piktais padarė. Bet pasikalbame ir sutariame, kad susirinkome ne pyktis, o gerai praleisti laiką. Užtraukiame dainą, jų emocijos atlėgsta“, - apie neįgalių ir senų žmonių buvimo meno ansamblyje svarbą kalbėjo D.Pociuvienė.

Ligi jos atėjimo dirbti meno vadove pensionato ansamblyje dainavo vien vyrai. Ji išjudino ir moteris. “Ona Augutienė – sena „giedorka“, kiek kretingiškių į kapines ji palydėjo „kalnais“. Leokadija Norvaišienė jaunystėje dainavo chore. Ji – labai gyvybinga, tikras „spirgiukas“, ir dainuoja, ir šoka. Netgi sirgdama ji ateina repetuoti: susileidžia vaistus, ir vėl - nuotaikinga. Labai gražų balsą turi Gražina Konovalova“, - talentingas ansamblietes vardino pašnekovė.

D.Pociuvienė pasidžiaugė ir visų pensionato renginių vedėjo Ričardo Dvornikovo gebėjimu raiškiai skaityti bei improvizuoti: „Jis – labai artistiškos prigimties. Būna, kad programos metu pamiršta tekstą - pensionato darbuotojai įsitempia, o jis nepasimeta, prikuria dargi įdomiau, negu skambėtų tekstas“.

Atėjęs į ansamblį atsiskleidė ir mažakalbis bei užsisklendęs pensionato senbuvis Henrikas Jelizarovas.

Repertuarą dainininkai renkasi kartu su vadove. Labiausiai yra mėgstamos linksmos, netgi humoristinės dainos. Į valandos trukmės repeticijas pensionato dainininkai renkasi kasdien. Programas atnaujina kas kelis mėnesius: ansamblis koncertuoja ne vien saviems žmonėms per didžiąsias šventes – Velykas, Kalėdas, Užgavėnes, Motinos dieną, bet rengia ir pasirodymus išvykose. Svarbiausia yra puikiai pasirodyti kasmetinėje Klaipėdos apskrities globos įstaigų šventėje.

Šiai šventei D.Pociuvienė su globotiniais rengiasi itin atsakingai. Žmonės prieš tokius pasirodymus labai jaudinasi, geria net raminamuosius vaistus. Iš pat ryto jau lūkuriuoja pasitempę, pasipuošę: moterys – su šukuosenomis, šventinėmis sukniomis, vyrai – išlygintomis kelnėmis, baltais marškiniais.

„Ansamblio moterims tokios šventės dažnai būna vienintelė proga ištraukti iš spintų savo aprėdus bei papuošalus. Kitiems, pamačiusiems mūsų koncertus, būna sunku patikėti, kad tai – pensionato globotinių, o ne pačių darbuotojų ansamblis“, - tvirtino meno vadovė.

Per koncertus jie stengiasi ir pakeisti koncertinius rūbus. Pensionato socialinė darbuotoja Daiva Budrienė ansambliečiams pasiuva naujus ir persiuva senuosius rūbus.

Po pasirodymų pensionato vadovai stengiasi atsidėkoti savo „artistams“: jiems yra paruošiamas vaišių stalas, kartu pabendraujama.

„Po šventinių pasirodymų pasiūlau žmonėms keletą dienų atsikvėpti. Bet jie patys ima nekantrauti, nori veiklos. Koncertuodami, išeidami į sceną tie žmonės jaučiasi reikalingi. Tuo jie kompensuoja ir dėmesio, kurio jiems neduoda gyvenimas, stoką“, - įsitikinusi D.Pociuvienė.

• Rašyti komentarą (0)