Pasiimti katino – per Kretingą

Mūsų kraštietis, krepšinio treneris Algirdas Paulauskas, dviem metams išvykstantis į Rusiją treniruoti Kursko “Dinamo” – retas svečias Kretingoje, kur gyvena jo motina bei sesers Laimos šeima. Štai šią vasarą gimtuosius namus Algirdas Paulauskas aplankė dukart – kai su savo naująja komanda surengė treniruočių stovyklą Palangos pajūryje, ir kartą - kelios dienos prieš rugsėjį, kai vyko į Skuodą parsivežti savo augintinio – katino Murziaus.

Mūsų kraštietis, krepšinio treneris Algirdas Paulauskas Kretingoje, kur gyvena motina ir sesuo, yra retas svečias. Jį, išvykstantį dirbti į Rusiją, retai bematys ir Vilniuje liekanti šeima.

“Jis – mūsų šeimos narys. Mylimas žmonos, vaikų, tad turiu skaitytis su jų noru susigrąžinti katiną namo. Murzių Skuode buvome palikę, kad jį draugai paglobotų, kol mes buvome išvykę”, - kalbėjo A.Paulauskas.

Vilniuje liekančiai šeimai teko pritarti jo pasirinkimui išvykti dirbti į Rusiją: anot A.Paulausko, jo karjera – dar nesibaigia, ir reikia išbandyti visas gyvenimo teikiamas galimybes.

“Darbą Kurske priimu kaip iššūkį, - teigė buvęs Lietuvos moterų rinktinės ir Vilniaus TEO treneris. – Dirbsiu klube, kuriame treneriai keičiami kas pusę metų, ir su komanda, kuri nėra žvaigždžių komanda”.

Aukščiausias Kursko “Dinamo” komandos pasiekimas – VI-VII v. Rusijos moterų krepšinio aukščiausioje lygoje. Todėl šią komandą A.Paulauskas pavadino “stabiliai vidutine”.

Pirminis jo uždavinys – suburti komandą, “apšildyti” joje esantį jaunimą. Tik tada, gerai pasirengus, bus galima mąstyti apie klubo vadovybės keliamus reikalavimus kitąmet atsidurti Rusijos geriausiųjų ketverte ir garbingai varžytis europinio lygio rungtynėse.

Savo darbą A.Paulauskas jau pradėjo: kartu su juo į Kurską išvyks ir mūsų kraštietė Sandra Valužytė bei Irena Baranauskaitė-Vizbarienė. Į komandą dar pakviestos žaisti amerikonė, serbė bei ukrainietė, “Dinamo” žaidusi ir praėjusį sezoną.

Sau A.Paulauskas kelia tikslą “Dinamo” išbūti nors metus, nes žino, kad lengva nebus.

Lengva nebus ir taikantis prie visiškai kitokio žaidėjų mentaliteto. “Rusijoje vyrauja visiškai kitokia krepšinio mokykla. Kadangi didelėje šalyje yra didžiulė atranka, joje gyvenama pagal principą “kas išgyvens – tas ir žais”. Rusijoje visko daug – pavyzdžiui, jeigu sportininkui skiriamas krūvis, tai jis – nežmoniškai ir didelis, o nuoseklumo nėra”, - pastebėjo 27 metų trenerio darbo stažą turintis A.Paulauskas, visą savo karjerą, išskyrus 2 metus, paskyręs moterų krepšiniui.

Jis pasidžiaugė tuo, kad Rusijoje jam sudarytos geros darbo ir gyvenimo sąlygos, kad teks dirbti pakankamai švariame, į Rusijos pietus nutolusiame, tačiau pakankamai europiniame mieste, turinčiame neįprastai daug paminklų ir kur vasarą – labai daug gėlynų. “Tik bus daug vargo dėl to, kad laukia daugybė išvykų, dideli atstumai. O laiko juk visur - tiek pat, - sakė A.Paulauskas, kuriam naujas darbas yra kaip atsinaujinimas. - Jaučiau, kad gyvenime reikia kažką keisti. Stovėti vietoje negalima. Man būtinai reikėjo pakeisti komandą, nes dirbti kelerius metus su tomis pačiomis žaidėjomis treneriui tampa kančia”.

• Rašyti komentarą (2)