Riedlentėms parduotos vasaros

Kretingiškius Valentiną Celskį ir Darių Paulauską galima dažniau išvysti energingai prašvilpiančius ant riedlentės, o ne pėsčiomis. Visą vasarą ir - jau nebe pirmą - vaikinai dedikuoja riedlentei. Penkiolikmetis Valentinas ir devyniolikmetis Darius riedlenčių liga „serga“ jau šeštus metus. O viskas prasidėjo nuo kompiuterinių žaidimų ir pigios riedlentės iš prekybos centro.

Kretingiškiai Valentinas Celskys (dešinėje) ir Darius Paulauskas stengiasi bendrauti ir su kitais riedlentininkais: susirašinėja internetiniuose portaluose, važiuoja į varžybas. O visus pasaulio riedlentininkus vienija ir jų diena – birželio 21-oji yra paskelbta riedlentininkų diena.

„Kažkada Kretingoje buvo riedlentininkų varžybos. Susidomėjome. Pradėjome žaisti kompiuterinius žaidimus, kuriuose reikia važinėti riedlente. Pažiūrėjus norėjosi ir patiems išbandyti triukus. Net nežinojome, kur nusipirkti riedlentes, tad įsigijome pačias paprasčiausias, kurias parduoda prekybos centruose“, - pasakojo V.Celskys ir D.Paulauskas.

Pasak vaikinų, riedlentininkų Kretingoje susidarė visas būrys, ir dabar jie važinėja penkiese-šešiese.

„Kretingoje yra nemažai riedlentininkų – vieni kitus pažįstame, bendraujame. Tačiau mūsų mokykloje važinėjamės tik dviese“, - sakė Marijono Daujoto mokykloje besimokantis V.Celskys ir šiais metais šią mokyklą baigęs D.Paulauskas.

Vienam triukui – kelios savaitės

V.Celskys ir D.Paulauskas, kaip ir visas būrys riedlentininkų, savo „karjerą“ pradėjo Kretingos Rotušės aikštėje. Kaip patys prisipažino, gąsdino ne tik bobutes, bet ir piktino visus kitus aplinkinius.

„Ne iš blogos valios. Iš pradžių Kretingoje nebuvo rampų, skirtų riedlentėms. O riedlentininkai visuomet renkasi kuo sudėtingesnes trasas – šaligatvio bortelius, laiptus, įvairiausias pakylas. Tam puikiai tinka miesto aplinka“, - kalbėjo D.Paulauskas.

Kretingiškiai triukų su riedlente mokosi nuolat: žiūri specialius trumpametražius filmus, videožaidimus, stebi kitus riedlentininkus, dalyvauja riedlentininkų pasirodymuose ir viską bando pakartoti patys – tik taip įmanoma išmokti.

„Jeigu nori išmokti ne tik važinėti riedlente, bet ir atlikti ja įvairius triukus, judesius, reikia labai daug kantrybės. Pirmiausia, išmoksti važiuoti, tada stebi, pavyzdžiui, kompiuterinius žaidimus ir bandai pakartoti. Kad išmoktum vieną triuką, kartais reikia kelių savaičių treniruočių ir skaudžių kritimų“, - pasakojo kretingiškiai.

Jiems kritimai per šešerius metus buvo gan sėkmingi – nieko nesusilaužė, tačiau mėlynių įsitaiso nuolat.

Vasaros metu V.Celskys ir D.Paulauskas su riedlente praleidžia visą dieną – nuo ryto iki tamsaus vakaro. Sako, kad tik nuolat treniruodamasis gali ko nors išmokti. Tačiau po kelių dienų važinėjimosi reikia bent porą dienų pailsėti.

„Važinėjantis riedlente dirba visas kūnas, pavargsta visi raumenys. Todėl, norint pasiekti triukų kokybę, reikia sau leisti ir pailsėti“, - sakė D.Paulauskas.

Šią vasarą kretingiškiai leido prie Jurgio Pabrėžos gimnazijos esančioje aikštelėje, kur riedlentininkams ir riedutininkams įrengtos specialios rampos.

V.Celskys ir D.Paulauskas pasakojo, kad riedlentininkai mėgsta ne tik specialias aikšteles, bet ir neįprastas miesto vietas, apleistus pastatus – svarbu, kad aplink būtų daug briaunų ir pakilų, ant kurių galima atlikti triukus.

Prisiekusių riedlentininkų riedlentės poilsio negauna net ir žiemą – jie eina treniruotis į senus ir apleistus pastatus, kur nelyja ir nesninga.

Kretingiškiai nepasitenkina vien tik treniruotėmis aikštelėje. Jie - nuolatiniai riedlentininkų susirinkimų dalyviai. Paskutinis – riedutininkui Mariui Petrovui atminti skirtos varžybos „Summer street Klaipėda“.

„Visi Lietuvos riedlentininkai bendraujame internetu, susitinkame parodyti, ko išmokę. Varžybos, net jei jose neužimi prizinės vietos, yra naudingos. Vienas riedlentininkas parodo triuką, tada kiti pakartoja. Vyksta savotiškas žaidimas – „game of skate“: kas nesugeba pakartoti, iškrenta iš jo. Mokaisi iš kitų, prašai, kad parodytų, kaip atlikti triuką“, - pasakojo D.Paulauskas.

Riedlentės internetu

Į ekstremalų pomėgį tenka ir investuoti – dabar kretingiškiams paprastos riedlentės iš prekybos centro nebetinka.

Vaikinai važiuoja apsipirkti į Klaipėdą arba prekes užsisako internetu. Riedlentė kainuoja apie 500 Lt. Jos būna išdailintos įvairiais piešiniais, vienspalvės. Riedlentę sudaro apie 80 centimetrų ilgio ir apie 20 centimetrų pločio lenta, prie kurios pritvirtinti apytiksliai 53 milimetrų skersmens ratukai.

„Gerai riedlentei svarbiausia atitinkami išlenkimai, tvirti ratukai. Internete būna pirkti vadinamųjų „blanck“ riedlenčių. Jos nėra kažkokios garsios firmos, tačiau kokybiškos. Garsių kompanijų riedlentės ir kainuoja brangiau. Dažniausiai riedlentininkai turi po kelias riedlentes. Net senas išmesti gaila – pasiliekame kaip prisiminimą“, - pasakojo vaikinai.

Geroms riedlentėms būtini ir geri batai – plokščiu ir vulkanizuotu padu, kuris neslysta nuo riedlentės. JAV klesti visa riedlenčių industrija – ten gaminami net specialūs batai. V.Celskys ir D.Paulauskas batų parduotuvėse ieško šiuo metu madingų sportinių batelių storu padu ir bukais galais. Jei kainuoja iki 300 Lt.

„Dažnai tokių batų nepirksi. O norisi, kad viena pora atlaikytų bent vasarą. Štai maniškiai jau apklijuoti izoliacija – neatlaikė“, - išradingai izoliacija „restauruotus“ batus demonstravo V.Celskys.

Paklausti, kiek dar važinės riedlentėmis, kretingiškiai sutartinai atsakė – kol bus jauni ir turės jėgų daryti triukus.

„Geriausiam ir žymiausiam Lietuvos riedlentininkui Tomui Jasiulaičiui – 25-eri ir jis net neketina liautis važinėjęs. Tad ir mes važinėsimės – net kai būsime suaugę“, - žadėjo kretingiškiai.

Nuo banglenčių iki riedlenčių

Pirmosios riedlentės atsirado XX amžiaus pradžioje. Pasakojama, kad jų idėja gimė iš banglenčių. Kai nebūdavo bangų, banglentininkai sugalvojo, kad paplūdimio takais galima važinėti ant lentų su ratukais.

Pirmąsias riedlentes masiškai 1958 metais pradėjo pardavinėti Bilas ir Markas Ričardsai iš Kalifornijos.

Riedlentės išpopuliarėjo šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Amerikoje išaugo nauja jaunimo subkultūra – riedlentininkai. Jie išsiskyrė laisvo stiliaus drabužiais: plačiomis kelnėmis ir marškinėliais, kurie nevaržo judesių, važiuojant riedlente. Riedlenčių mėgėjus visuomet lydėdavo hip-hopo ir techno muzika.

Riedlentininkai, kaip ir grafiti meistrai, riedutininkai, visuomenės buvo nesuprasti: riedlentininkų viešose vietose atliekami triukai siutino ne tik paprastus gyventojus, bet ir valdžios atstovus. Iš pradžių jie buvo siejami su benamiais ir apsileidusiais žmonėmis.

Tačiau ilgainiui riedlentės tapo savotišku sportu: kostiumuoti vyrai nusimesdavo oficialius drabužius ir po darbo šokdavo ant riedlenčių.

Lietuvoje „skateboardingas“, arba riedlenčių sportas, atsirado prieš dešimtmetį su trupučiu. Tačiau pirmosios riedlentininkams skirtos aikštelės buvo pradėtos statyti vos prieš keletą metų. Kretingoje riedlenčių mėgėjai prieš dvejus metus dar buvo priversti su riedlentėmis šokinėti nuo miesto šaligatvių.

„Dabar, kai atsirado speciali aikštelė, Kretingoje riedlentininkams gyventi visai gerai – žmonės nepyksta, o ir treniruotis turime kur. Nors nepraleidžiame progos nuvažiuoti ir daryti triukų į Palangą, Klaipėdą, kitus miestus“, - pasakojo V.Celskys ir D.Paulauskas.

• Rašyti komentarą (6)