Mokyklos duris užvėrę, jai paliko atvirą širdį

Rugsėjo pirmosios skambutis skambės ne tik mokiniams, jų tėvams ir mokytojams. Jo garsas pasieks ir tuos, kurie, pedagoginiam darbui atidavę ilgus metus, dabar mėgaujasi užtarnauto poilsio ramybe. Nors ilgamečiai mokytojai jau užvėrė mokyklos duris, tačiau per šventes vis dar sulaukia mokinių sveikinimų, o Rugsėjo 1-ąją – gėlių.

Ilgametis Pranciškonų gimnazijos prancūzų kalbos mokytojas, buvęs direktoriaus pavaduotojas Algirdas Slušnys, šiemet palieka mokyklą. Jis atsisveikina ir su mokyklos muziejumi, kurį įkūrė prieš penkiolika metų. „Gaila atsisveikinti su mokykla. Į darbą visada eidavau su noru“, - sakė A.Slušnys.

„Gaila, kad reikia atsisveikinti su mokykla. Mėgau šį darbą, mokinius, gerai sugyvenau su kolegomis, vadovybe. Trūks mokinių ir užsiėmimų – tada jauti, kad esi reikalingas. Laukdavau Rugsėjo 1-osios, į mokyklą visados eidavau su noru. Iš namų išeidavau 7 val. ryto, kad mokykloje būčiau pirmasis“, - pasakojo Pranciškonų gimnazijos prancūzų kalbos mokytojas Algirdas Slušnys, kuris, pedagoginiam darbui atidavęs 51 metus, šiemet palieka mokyklą. Vis dėlto A.Slušnys ketina ir šįmet dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventės iškilmėse bažnyčioje, susitikti su kolegomis ir mokiniais.

A.Slušnys, dirbęs Salantuose, Švietimo skyriuje, o vėliau – Salantų vidurinėje mokykloje, mokytojauti į Kretingos vidurinę mokyklą, dabartinę Pranciškonų gimnaziją, atvyko 1968 metais.

„Tada man paskyrė auklėjamąją V e klasę, kurią išleidau 1975 metais. Tai buvo pirmoji ir vienintelė mano auklėtinių laida“, - kalbėjo A.Slušnys, iki šiol palaikantis santykius su buvusiais auklėtiniais.

A.Slušnys nuo pat klasės auklėjimo pradžios rašė klasės metraštį, į kurį sudėtos svarbiausios ir gražiausios akimirkos. Per klasės susitikimus ne tik pavartomas šis metraštis, bet ir pripučiamas guminis kupranugaris. Jį, išmarginę savo parašais, A.Slušniui auklėtiniai padovanojo baigę mokyklą.

1976 metais A.Slušnys sutiko užimti direktoriaus pavaduotojo pareigas, kurias ėjo 29 metus. Nors A.Slušnys iš direktoriaus pavaduotojo pareigų išėjo prieš trejus metus, buvę mokiniai jį vis dar vadina ne vardu, pavarde ar mokytoju, o pavaduotoju. „Prigijo kaip pavardė“, - juokavo A.Slušnys.

Fiksuoja mokyklos gyvenimą

Per savo darbo metus A.Slušnys matė, kaip keitės ir augo mokykla. Jis 1993 metais įkūrė mokyklos muziejų, kuriam iki šiol vadovavo. Į muziejaus lentynas gula skrupulingai sutvarkyti metraščiai, nuotraukos iš mokyklos gyvenimo, mokyklai nusipelniusių žmonių darbai. Kiekvienas mokyklą baigęs, gali save rasti fotoalbumuose. A.Slušnio darbą muziejuje prieš trejus metus įvertino ir ministras, apdovanojęs garbės raštu.

„Man brangi ši mokykla – pats ją baigiau, čia mokėsi mano šeimos nariai. Ją baigė ir mano anūkė, o anūkas dar tebesimoko“, - kalbėjo A.Slušnys.

A.Slušnys teigė niekada negalvojęs keisti pasirinkto gyvenimo kelio. „Mano žmona – buvusio technikumo mokytoja. Sūnus irgi tapo matematikos-informatikos mokytoju. Šeimoje pedagogo darbas niekada nebuvo peikiamas. Jei mokytojas neturės meilės vaikams, jis pats nebus laimingas. Mokytojas turi būti kūrybingas, optimistas, pareigingas, reiklus sau ir kitiems, domėtis pedagoginėmis naujovėmis, dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, - kalbėjo A.Slušnys.

„Mylėkite savo mokinius, auklėtinius, mokyklą, dirbkite taip, kad kiekviena diena būtų tarsi šventė“, - Rugsėjo 1-osios proga kolegoms palinkėjo A.Slušnys.

Mokytoja svajojo būti nuo mažens

Pernai Vydmantų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos darbo vietą palikusiai Birutei Genei Jonuškienei retkarčiais į ją dar tenka sugrįžti. „Kalbino ir kitur dirbti – atsisakiau. Bet Vydmantams atsakyti negaliu. Jei reikia pavaduoti mokytoją, sėdu į automobilį ir netrukus būnu vietoje“, - pasakojo 50 metų pedagoginiam darbui atidavusi ir 10 mokinių laidų į gyvenimo kelią išleidusi B.G.Jonuškienė.

Vydmantų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Birutė Genė Jonuškienė mokyklą paliko ir į užtarnautą poilsį išėjo pernai. Tačiau retkarčiais į klasę jai dar tenka sugrįžti – ji mokyklos bendruomenei ateina pagalbon, prireikus pavaduoti mokytoją.

Apie mokytojos profesiją B.G.Jonuškienė svajojo nuo mažens: trylikametė pėsčiomis iš Klaipėdos rajono Selenių kaimo nukeliavo 18 km į Klaipėdos mokytojų seminariją, kurią baigė būdama 17 metų. „Taip išėjo, nes mokyklą pradėjau lankyti šešerių. Po savaitės mane perkėlė į antrą klasę. Todėl seminarijoje mano draugai buvo 17-18 metų. Ir mokykloje, ir seminarijoje mokytojai mane,kaip mažesnę, paglobodavo“, - su šypsena prisiminė B.G.Jonuškienė. Ji svarstė: gal dėl to, kad pirmieji mokytojai buvo puikūs žmonės, ir pati panoro tapti mokytoja. B.G.Jonuškienė baigė ir Šiaulių universitetą.

„Jeigu reiktų sugrįžti į tuos laikus, rinkčiausi vėl tą patį gyvenimo kelią“, - sakė B.G.Jonuškienė. Ji įsitikinusi, kad mokytojui svarbiausia – mylėti vaikus ir priimti juos tokius, kokie jie yra, nes ne kiekvienas gali būti gabus mokslams.

Padirbėjusi pirmojoje darbovietėje Šventojoje, B.G.Jonuškienė tapo pirmąja mokytoja, atidarius pradinę mokyklą privačiame name Tūbausiuose. „Mokyklą lankė 50 vaikų, todėl iki gruodžio teko dirbti dviem pamainomis. Dvi mokines, kurios grįžo iš Sibiro, papildomai mokiau lietuvių kalbos gramatikos. Buvo labai malonu, kai jos prisiminė mane ir, sveikindamos 60-mečio jubiliejaus proga, padovanojo Šventąjį Raštą“, - pasidžiaugė B.G.Jonuškienė.

Iš Tūbausių ji 1972 metais perėjo dirbti į pirmąją vidurinę mokyklą, dabartinę Pranciškonų gimnaziją. Su jos mokytojais, dabar jau išėjusiais į užtarnautą poilsį, B.G.Jonuškienė iki šiol palaiko ryšius. „Ir varge, ir džiaugsme“, - sakė pašnekovė.

Vis dėlto jai labiausiai įsimintini darbo metai, praleisti Vydmantų vidurinėje mokykloje, į kurią mokytojauti ji atėjo 1987 metais. „Tai buvo pats brandžiausias laikas. Kolektyvas – puikus, ir dabar malonu pabendrauti. Kartą suskaičiavome, kad mokiau 11 Vydmantų mokyklos mokytojų vaikų. Aš savo gyvenime sutikau tik gerus žmones“, - kalbėjo B.G.Jonuškienė, kuri su rajono pedagogais susitinka šventėse, pakeliauja.

„Norėčiau palinkėti savo „pieštukų partijos“ nariams sėkmės, kūrybinių ieškojimų ir atradimų, tolerancijos, kantrybės“, - prieš prasidedančius naujus mokslo metus kalbėjo B.G.Jonuškienė.

Kretingos rajono pedagogų švietimo centro duomenimis, nuo šių mokslo metų pradžios rajono ugdymo įstaigose nebedirbs šie garbingo amžiaus sulaukę mokytojai: Jurgio Pabrėžos gimnazijoje – matematikė Genė Regina Garškienė, anglų kalbos mokytoja Aldona Kutkienė, pradinio ugdymo mokytoja Danutė Kovalskienė; Salantų gimnazijoje – lietuvių kalbos mokytoja Jadvyga Skarienė, chemikė Laimutė Dobrovolskienė; Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje – rusų kalbos mokytojos Zofija Raišuotienė ir Saulutė Paulikienė, direktorius Jonas Paulikas; Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje – pradinio ugdymo mokytoja Irena Vaitkuvienė; lopšelyje-darželyje “Žilvitis” – pedagogė Nijolė Zuzana Rakašienė; Pranciškonų gimnazijoje – biologijos mokytoja Ona Aldona Bušmienė, etikos mokytoja Irena Gaigalienė, fizikos mokytoja Danutė Marija Gužauskienė, rusų kalbos mokytoja Irena Leonavičienė, matematikė Petrė Mažeikienė, dailės mokytojas Juozas Šakinis, pradinių klasių mokytoja Emilija Valaitienė.

• Rašyti komentarą (11)