|
|
|
Mokytojų trūkumo problema sprendžiama ne nuo to galo
Rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, rajone šiuo metu trūksta 6 mokytojų, o kai kuriose mokyklose tam tikrų disciplinų vaikus mokys ne specialistai. Skaičiuojama, kad Respublikos mastu trūksta gerokai per tūkstantį mokytojų.
Kiek jaunų, naujų mokytojų pradės šiuos mokslo metus, taip pat nežinoma. “Paskutinėmis dienomis prieš mokslo metų pradžią mokyklų direktoriai dar pasirašinėja sutartis su naujais specialistais, taigi tikslius duomenis žinosime vėliau”, - teigė rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė. Apie tai, kokiais būdais reikėtų spręsti specialistų problemą mokyklose, “Pajūrio naujienos” paklausė rajono tarybos nario, Švietimo reikalų komiteto pirmininko, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kretingos susivienijimo pirmininko, mokytojo Dariaus Petreikio. “Mano nuomone, kada vaikus moko ne specialistai – mokytojai, kurie yra įgiję kitą specialybę arba žmonės, net neturintys pedagoginio išsilavinimo – nėra gerai. Tokio darbo, kai pamokose dirba specialistas, tikrai nebus”, - įsitikinęs jis.
- Kas ir kaip galėtų išspręsti mokytojų trūkumo mokyklose problemą? Ką gali nuveikti mokyklų direktoriai, rajonų savivaldybės, aukščiausia Lietuvos valdžia?
- Situacija tokia – problemos sprendimas nepriklauso nei nuo direktorių, nei nuo savivaldybių, nei nuo švietimo skyrių. Tai - valstybinė problema, nes mokytojų trūksta visoje Respublikoje, ne tik Kretingoje. Skaičiuojama, kad Respublikoje trūksta 1 tūkst.-1 tūkst. 200 mokytojų, ir tai – ne galutiniai duomenys. Jie bus tikslesni rugsėjo pradžioje-viduryje. Mano nuomone, tai – pakankamai didelis skaičius. Nuogąstavimus kelia Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija, kadangi ji šią opią problemą sprendžia ne nuo to galo: ministerijoje yra priimtas sprendimas leisti dirbti studentams. Visų pirma, tai bus laikinai dirbantys žmonės, nenešantys jokios atsakomybės, abejotina ir jų darbo kokybė. Vietoje to, kad problema būtų sprendžiama iš esmės ir kad mokytojo profesiją būtų siekiama padaryti patrauklią, kad jaunimas rinktųsi šią specialybę, pedagogo darbą, ministerija nueina lengviausiu keliu.
- Kokie galimi problemos sprendimo būdai?
- Kaip minėjau, padaryti mokytojo specialybę patrauklią ir, be jokios abejonės, išspręsti atlyginimų klausimą. Būtina, kad jaunas žmogus, atėjęs dirbti į mokyklą, gautų bent jau 2 tūkst. litų į rankas. Šiuo metu tokį atlyginimą gauna ne kiekvienas nemažą stažą turintis mokytojas ir dirbantis visu krūviu. Patikslinsiu, kad sutartinį etatą sudaro 18 val., o mokytojai paprastai dirba po 1,5 ar 2 etatų krūvį. Švietimas, medicina, kultūra – tos sritys, kurių sąskaita visuotinai taupoma, ir atėjusiam dirbti į mokyklą studentui, kuris neturi nei stažo, nei kategorijos, bus mokamas, be abejo, mažiausias atlyginimas. Tačiau valdžia turi suvokti – kur pigus švietimas, ten – brangūs kalėjimai. Yra dar vienas dalykas: studentai ir moksleiviai yra tarsi ta žmonių dalis, per kurią sprendžiamos problemos. Prisiminkime kolūkinius laikus, kai, trūkstant darbo jėgos, bulves, morkas rinko ir studentai, ir moksleiviai, ir kuo tokie eksperimentai baigėsi.
- O gal vis dėlto yra teigiamų poslinkių ir Savivaldybės lygmeniu, sprendžiant mokytojų trūkumo klausimą?
- Judėjimo yra: rajono Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą išmokėti kelionpinigius mokytojams, važinėjantiems dirbti į kaimo mokyklas. Tai reiktų vertinti teigiamai, bet tokie sprendimai problemos iš esmės neišspręs.
- Kas dar slypi už to, kai vaikus pradės mokyti studentai?
- Studentų priėmimas dirbti – kaip lazda su dviem galais: jaunas žmogus, po I ar II kurso, atėjęs dirbti į švietimo sistemą ir susipažinęs su jos ypač gausiu popierizmu, gali pakeisti savo nuomonę apie darbą mokykloje. Ir, pamatęs, kas joje dedasi, baigęs studijas, į švietimo sistemą gali išvis nebeateiti. Jau ir taip aišku, kad į mokyklas dirbti ateina 8-10 proc. baigusių pedagoginius universitetus. Po “eksperimentų” su studentais, tas procentas gali būti dar mažesnis. Kitas dalykas – atsakomybės klausimas. Studentas mokykloje bus laikinas, o dėl visų nesėkmių bus kaltinama visa pedagoginė bendruomenė. Galbūt sprendimas įdarbinti studentus ir padės išspręsti mokytojų stygių didžiuosiuose miestuose, bet labai abejoju, ar studentai ryšis važiuoti į tolimesnius rajonus arba kaimo vietoves. Be to, ir paskaitos, ir pamokos vyksta iš ryto. Ką pasirinks mokykloje įsidarbinęs studentas: dalykines žinias ar darbą. Taigi gresia tai, jog mokslo kokybė nukentės iš abiejų pusių.
- Kas gresia švietimo sistemai, jeigu nebus suskubta spręsti jos problemų iš esmės?
- Po 10 metų sulauksime gilios švietimo sistemos krizės, nes mokyklose tuo metu masiškai dirbs pensinio arba netoli tokio amžiaus mokytojai. Išėjus iš darbo, jų nebus kam pakeisti.
- Kokių priemonių ketina imtis Švietimo darbuotojų profsąjunga?
- Profsąjunga nelieka nuošaly tos problemos. Vyko visų rajonų profsąjungų vadovų pasitarimai. Bus kuriama strategija, kaip elgtis toliau, kokių priemonių imtis. Numatome nagrinėti mokytojų specialistų trūkumo, perdėto popierizmo mokyklose problemas. Ir vis ministerijai tų popierių – per mažai: ji jau “nuleido” pildyti savianalizės anketas, ką dar sugalvos. Mano bei kolegų nuomone, ministerija pati nebesupranta, ko nori. Profsąjunga turi nuomonę ir dėl studentų. Netgi galvojame kreiptis į tėvus: ar jus tenkintų, kad vaiką moko buvęs abiturientas ar ne specialistas. Juk tie tėvai, kurie nori vaikui duoti visa, kas geriausia, neves dantų taisyti pas pirmakursį odontologą ar pjauti pilvo – pas pirmakursį chirurgą. Dar viena mums svarbi problema – mokyklų tinklo optimizacija, kuri ministerijos lygmeniu nukreipta į visišką kaimo mokyklų sunaikinimą. Profsąjunga buvo inicijavusi prašymą ministrui atšaukti nutarimą dėl privalomų dviejų 11-ų klasių kaimo mokyklose. Jeigu nutarimas nebus atšauktas, sulauksime tokios pat situacijos, kokia yra su darželiais: kažkada motinos vaikus augino namuose ir darželius naikinome, o dabar situacija pasikeitė ir darželių katastrofiškai trūksta. Po 10-20 metų tas pats gali nutikti ir su mokyklomis.
|
|
