Vietoj vieno sudegusio – statomi du namai

Salantų regioninio parko direkcija kreipėsi į Klaipėdos apskrities Statybų inspekciją, kad išsiaiškintų situaciją dėl Nasrėnų kaime, gaisro nuniokotos Adelės ir Prano Rudžių sodybos vietoje, vykdomos statybos teisėtumo. Iki gaisro toje vietoje stovėjo XIX a. pabaigos autentiška žemaitiška troba. Dabar toje vietoje statomi du gyvenamieji namai.

Ilona Benetienė tikino, jog namus atstatyti padeda geri žmonės, o ji nė nežinojusi, kad pirmiau reikėjo pasirūpinti dokumentais.

Privalu paisyti senosios architektūros

Du naujus namus, kuriuos vieną nuo kito skiria vos 2 metrai, stato du šios sodybos šeimininkai: Ilona ir Arvydas Benečiai bei Antanas Zaleckis. I.ir A.Benečių namas statomas ant sudegusiojo pamatų, o A.Zaleckio namas šliejasi prie jo į kiemo gilumą.

Statybos priežiūros kontrolę vykdanti Salantų regioninio parko, į kurio teritoriją patenka senovinės architektūros autentiškumu pasižymintis Nasrėnų kaimas, direkcija iš šeimininkų pareikalavo statybos leidimų. Tačiau paaiškėjo, kad ir A.Zaleckis bei I. ir A.Benečiai namus pradėjo statyti, neturėdami nei parengtų projektų, nei statybos leidimų.

„Šeimininkai taip pat negalėjo paaiškinti, ar toje sodyboje suformuoti du namų valdos sklypai, ar jie yra vieno sklypo bendrasavininkiai“, - tvirtino Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.

M.Šečkus paaiškino, jog regioniniame parke, statant naujus statinius ar atstatant namą vietoj nudegusio, yra reikalaujama tokių pat dokumentų, kaip ir vykdant įprastą statybą. Yra tik vienas papildomas reikalavimas – prisilaikyti autentiškos architektūros tradicijų ir statyboje naudoti tam kraštui būdingas statybines medžiagas. Salantų regioninio parko direkcija yra ir nuolatinės komisijos, kontroliuojančios statybų eigą parko teritorijoje, narė.

Jeigu statinys yra įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą, tada jo atkūrimo eiga domisi dar ir Kultūros paveldo departamentas. Buvusi A. ir P.Rudžių troba nebuvo saugotina valstybės.

Padeda geri žmonės

Senoje ir ankštoje sodybos klėtyje su šeima – vyru ir dviem mažamečiais vaikais – gyvenanti Ilona Benetienė prisiminė pernai birželį įvykusią šiurpią nelaimę: kai staiga įsiplieskęs gaisras nusinešė abiejų jos tėvų gyvybę. Jų šeima ir iki tol gyveno už kelių metrų stovinčioje klėtyje. „Nuo ūžesio pakirdom iš miego,- ugnis jau buvo apėmusi namą. Vyras puolė į ugnį: tėvelis dar buvo gyvas, o mamos jau nebesigirdėjo. Per ugnį ir dūmus neįmanoma jau bebuvo ligi jų prasibrauti“, - kalbėjo 33-jų moteris.

Ji taip pat prisiminė ir namo istoriją iki gaisro: „Mano tėvas Pranas ir jo brolis Petras pasidalijo ūkį. Dėdė vėliau pardavė namą A.Zaleckiui, o mano tėvai liko jame gyventi“.

Anot moters, po gaisro dar dvi jos seserys neprieštaravo, kad jos šeima atstatytų tėvų namą ir persikeltų į jį gyventi.

„Gyvename labai kukliai, neturime pinigų statybai. Bet padėjo geri žmonės. Juozas Mažeika, rajono vicemeras, buvo mano mokytojas. Jis suorganizavo tris verslininkus (Rimvydą Beniušį, Praną Varkojį ir Edmundą Valantiejų, - aut.pastaba), kad šie iš savo įmonių parūpintų medienos. O vyro darbdavio, kūlupėniškio Antano Lubio brigada pagelbėjo sukalti sienas ir iškelti gegnes. Kai pamatė gegnes, atvažiavo atstovai iš Salantų regioninio parko: nežinojome, kad pirmiau reikia turėti dokumentus. Jau buvau pas rajono architektą, pradės rengti mūsų namo projektą“, - tikino moteris. Anot M.Šečkaus, Salantų regioniniame parke nėra pasitaikę tokių drastiškų atvejų, kaip Aukštaitijoje, kai namas prie ežero ar upės išdygdavo „kaip niekur nieko“. „Pas mus konfliktinės situacijos pasitaiko tik todėl, kad žmonės nežino ar nenori žinoti tvarkos, kad pirmiau yra reikalingas projektas, o po to - leidimas statyti“, - teigė M.Šečkus.

Seniūnija neturi paramos fondo

Savo seniūnijos kaimus bei jo žmones pažįstantis Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius pasakojo, kad pirmasis namą pradėjo atstatinėti A.Zaleckis. Jis savo dalį atribojo nuo I.ir A.Benečių ir dar gerokai ją praplėtė. Kad šeimininkai stato nesusitvarkę dokumentų, paaiškėjo, kai Salantų regioninis parkas pastebėjo dvigubą statybą ir ja pradėjo domėtis.

„Ilonos Benetienės šeima yra socialiai remtina, niekas jų nė neskuba išsyk bausti“, - patikino seniūnas.

Seniūnas apgailestavo, jog seniūnija neturi savo pinigų fondo, kad suteiktų paramą nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms. Šiemet gaisras nuniokojo ir daugiavaikės motinos Stasės Mažeikienės, kuri už gerai išaugintus ir išauklėtus vaikus pernai buvo apdovanota Prezidento, ūkinį pastatą su jame saugotais pašarais.

Vietiniai žmonės, anot A.Maciaus, nuogąstauja, kad ugnis vis sukiojasi po jų apylinkes. Jų atmintyje dar gyvas įvykis, kai prieš dvejus metus greta Nasrėnų esančiame Kalnalyje kilus gaisrui, gelbėdama savo vaikus, ugnyje žuvo jų motina.

• Rašyti komentarą (4)