Į Palangos bažnyčią sugrįžo verkiančios Madonos paveikslas

Atkuriant 400 metų senumo Palangos Madonos paveikslą, teko nugremžti iki 14 vėliau uždažytų sluoksnių. Į Palangos šventovę iš restauratorių dirbtuvių sugrįžusį paveikslą „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta ir Palangos parapijos klebonas Algis Genutis (dešinėje).

Praėjusį šeštadienį Palangos katalikų bažnyčioje per švento Roko atlaidus, į kuriuos tradiciškai plūsta tikintieji ir iš Kretingos, vyko dvigubos iškilmės: į šventovę buvo parvežtas restauruotas Didžiojo altoriaus paveikslas „Švč.Mergelė Marija su vaikeliu“. Šis, keturių šimtmečių senumo, nežinomo dailininko nutapytas paveikslas yra vienintelis Lietuvoje žinomas verkiančią Dievo motiną vaizduojantis sakralinio meno kūrinys.

Dvejus metus, kol vyko Palangos Madonos paveikslo restauracija, Palangos bažnyčios centriniame altoriuje žmonės matė šio paveikslo kopiją. Šeštadienį į paveikslo sugrįžtuvių iškilmes susirinkę žmonės pamatė tikrąją Madoną: nuėmus daugelį paveikslo pertapymo sluoksnių, kurių vietomis buvo net 14, vaizdas gerokai skiriasi nuo buvusiojo. Tamsus, rūstus ir nebyliai į tolį žvelgęs Madonos veidas nušvito naujomis spalvomis: išryškėjo akių šiluma ir širdies sopulius išduodančios kraujo ašaros ant skruostų ir prakaitas ant kaktos.

Iškilmėse dalyvavo šio paveikslo restauravimo iniciatoriai – Telšių vyskupas Jonas Boruta ir Palangos parapijos klebonas Algis Genutis bei žmonės, kurių dėka šis kūrinys atgimė naujam gyvenimui – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys bei Prano Gudyno restauravimo centro restauratorė Janina Bilotienė ir dailės istorikė Regimanta Stankevičienė.

R.Stankevičienė pasakojo, kad paveikslas yra sukurtas XVII a. pirmoje pusėje. Dievo Motinos paveikslą senajai Palangos bažnyčiai padovanojo Palangos ir Plungės seniūnas Stanislovas Vaina su žmona Elžbieta. Po to paveikslas buvo perkeltas į kitą medinę bažnyčią, kuri stovėjo dabartinės vietoje. Šią perstačius ,1907 m. paveikslas į ją buvo perkeltas kartu su altoriumi.

Palangos bažnyčios dokumentuose Madonos paveikslas pirmąsyk paminėtas 1677 m. Užrašas nurodo, kad tai – Bochnios Lenkijoje dominikonų bažnyčios paveikslo kopija. Malonėmis garsus ir kadaise stebuklingai kruvinomis ašaromis pravirkęs Bochnios paveikslas buvo nukopijuotas nuo Čenstachavos Lenkijoje Dievo Motinos paveikslo. Dėl šio panašumo Palangos bažnyčios paveikslą žmonės ir pavadinę šventu Čenstachavos Dievo Motinos atvaizdu. Prie jo buvo kabinamos padėkos aukos – votai – sidabro ir aukso širdies, kryžiaus, rankos, kojos formos dirbiniai. Paveikslą jo kūrėjai auksakaliai papuošė baroko stiliaus aukso ir sidabro „rūbais“ - karūnomis ir aptaisais.

Šių aptaisų lūženas Palangos bažnyčioje surado vyskupas J.Boruta. Atsargiai surinkęs ir suvyniojęs atvežė jas restauratoriams. Restauratoriai suskaičiavo 45 lūženų detales. Jas iš naujo sulipdyti į vientisą rūbą buvo patikėta metalo restauratoriui Rimvydui Derkinčiui.

Patį paveikslą “Švč.Mergelė Marija su vaikeliu“ atkūrė didžiausią patirtį Madonų restauravimo srityje turinti tapybos restauratorė J.Bilotienė. 40 metų restauratore dirbanti J.Bilotienė naujam gyvenimui prikėlė Vilniaus Arkikatedroje saugomą Sapiegų Dievo Motinos paveikslą, Vilniaus Aušros vartų koplyčios, Žemaičių Kalvarijos bazilikos centrinio altoriaus bei Šiluvos bazilikos Didžiojo altoriaus Madonas vaizduojančius paveikslus ir daugybę Lietuvos kultūros aukso fondui priskiriamų senosios tapybos kūrinių.

Šventinėje kalboje vyskupas J.Boruta pasidžiaugė, kad paveikslas restauratorių dėka po 400 metų sugrįžo į Palangos šventovę toks, kokį jį sukūrė meistrai, ir žmonės prie jo vėl galės savo širdis atverti Dievo Motinai.

Paveikslo istoriją tyrinėjusi R.Stankevičienė patikino, jog jai pasisekė sutikti žmonių, pasidalijusių prie jo patirtais stebuklais, ir pati tyrinėjimo eigoje patyrusi ypatingų malonių.

Dėkodamas J.Bilotienei už darbą, R.Budrys restauratorių prilygino medikui. J.Bilotienė prasitarė, jog restauruoti meno kūrinį – nelyginant išgydyti ligonį. Nors ir išleido „ligonį“ į gyvenimą, išlieka širdies pareiga – prižiūrėti, ar tinkamomis sąlygomis jis laikomas.

Kaip atminimą apie „išgydytą dar vieną ligonį“ - Lietuvai reikšmingo meno kūrino atkūrimą -R.Budrys įteikė J.Bilotienei šio paveikslo kopiją. Tokios pat kopijos buvo įteiktos ir vyskupui J.Borutai bei Palangos parapijos klebonui A.Genučiui, tądien šventusiam sidabrinį – 25-ąjį – kunigystės jubiliejų.

• Rašyti komentarą (2)