|
|
|
Bažnyčioms išdalino 50 tūkstančių eurų
Kelerius metus iš eilės Kretingos rajono savivaldybė iš biudžeto skiria fiksuotą – 50 tūkst. Eur dydžio – sumą, kurią išdalina visoms rajono bažnyčioms tvarkyti. Šį sausį Savivaldybėje susirinkę parapijų klebonai pateikė paraiškas svarbiausiems objektams tvarkyti, o prieš Velykas buvo paskirstytos konkrečios lėšos. Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė neslėpė, kad paskirtos sumos tėra tik maža dalis tų lėšų, kurių reikėtų restauruoti ar bent iš dalies sutvarkyti bažnyčių turtą. „Objektų daug, rajone yra keliolika bažnyčių, o pinigų viskam neužtenka. Savivaldybė atsižvelgia į sunkią parapijų padėtį ir, pagal išgales, skiria joms bent minimalią pagalbą. Džiugu, kad dėl parapijų klebonų solidarumo sumos nėra ištrupinamos visoms parapijoms – bendrai sprendžiama, kam pinigų dabartiniu metu reikia labiausiai“, – akcentavo V. Jakumienė. Didžiausia riekė – Darbėnams Didžiausia – 13,8 tūkst. Eur – suma šiemet atiteko Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai tvarkyti, konkrečiai – pakeisti senus langus, į kuriuos, parapijos klebono Viktoro Dirvonskio teigimu, įsimetęs puvinys, jie nebėra sandarūs ir dėl to kenčia pastato vidus. Po 10 tūkst. Eur išdalinta 3 rajono parapijų – Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo, Jokūbavo Šv. Mergelės Marijos ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai – bažnyčioms tvarkyti. Lėšos paskirtos Jokūbavo bažnyčios stogo dangai pakeisti – ankstesnė skardinė danga surūdijusi, baiminamasi, kad stogas nesukiurtų, šių lėšų turėtų pakakti naujai užkloti stogą. „Naujai statomai Vydmantų bažnyčiai reikėtų gerokai didesnės pinigų sumos, tačiau šiuo metu parapijos klebono Karolio Petravičiaus rūpestis – įrengti stiklo konstrukcijas dėl garso izoliacijos“, – akcentavo vicemerė. Kretingos evangelikų liuteronų parapija siekia sutvarkyti bažnyčios viduje esančius medinius laiptus, vedančius į palėpę ir bokštą – tam skirta 3,5 tūkst. Eur. Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Jonas Paulauskas prašė lėšų medinės jų bažnyčios pastogėms apkalti, – Savivaldybė jo prašymą tenkino, skirdama 2,7 tūkst. Eur medžiagoms įsigyti ir darbams atlikti. Mikoliškių bažnyčiai užpernai ir pernai langams pakeisti buvo skirta 5 ir 2,5 tūkst. Eur. Imsis tvarkyti unikalią sakyklą Savivaldybė 10 tūkst. Eur skyrė Kretingos katalikų bažnyčios sakyklos restauravimo dokumentams parengti. Parengus tvarkybos darbų projektą, parapija tikisi Kultūros paveldo departamento (KPD) ir geradarių pagalbos atliekant restauravimo darbus. Sakykla, Kretingos katalikų parapijos klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto žodžiais, – itin vertingas meno kūrinys, per laiką visa suėsta kinivarpų, ir reikalaus itin kruopštaus restauratorių darbo. Dabartinė sakykla – tai 3,65 m aukščio daugiabriaunė tribūna, išpuošta skulptūromis ir meniškais drožiniais, kurie per laiką buvo padengti bent keliais sluoksniais dažų. Renesanso stiliaus medinę sakyklą, menotyrininkų manymu, pagamino 1619–1625 m. bažnyčios interjerą kūrę nežinomi meistrai. Sakyklos nišose iš pradžių stovėjo sidabrinės Kristaus ir 10-ies apaštalų skulptūros. Šiaurės karo metu dalis vienuolių, bėgdami į Prūsiją, išsigabeno ir bažnyčios vertybes, kurios ilgainiui dingo. Atkuriant Kretingos katalikų bažnyčios interjerą, tuščios sakyklos nišos buvo užpildytos medinėmis Kristaus ir jau 12 apaštalų skulptūromis. Sakykla, kaip ir visas bažnyčios interjeras, nesyk kito. 1980 m. restauruojant Kretingos bažnyčią, aštuonios skulptūros iš sakyklos buvo pavogtos, kretingiškis tautodailininkas Anicetas Puškorius išdrožė kopijas ir jas pastatė dingusiųjų vietoje. Remia Vydmantų bažnyčios statybą Pernai, bendru Kretingos rajono parapijų klebonų ir Savivaldybės vadovų sutarimu, didžiausia suma – 14,5 tūkst. Eur – atiteko Vydmantų bažnyčios statybai, o 2020 metais bažnyčių vadovai Vydmantų parapijai sutiko atiduoti 40 tūkst. Eur. Praėjusias metais po 10 tūkst. Eur pernai atiteko Laukžemės, Kretingos katalikų ir Salantų parapijoms. Po nedidelę sumą 2–3 tūkst. Eur skirta Kretingos evangelikų liuteronų ir Darbėnų parapijų bažnyčioms tvarkyti. Kretingos katalikų parapijos klebonas S. P. Bytautas pasidžiaugė, kad pernai iš Savivaldybės gautus 10 tūkst. Eur panaudoję šventoriaus stacijų – 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių – tvarkybos projektui parengti. Didesnių sumų parapijų vadovai siekia tam, kad galėtų parengti pirminius projektus, o, turint reikalingus dokumentus, jau galima tikėtis tolimesnės valstybės paramos iš KPD. Griūva medinis paveldas Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkės Medos Skersienės žodžiais, apverktinos būklės yra medinis mūsų rajono paveldas. Prieš kelerius metus Savivaldybė pasirūpino, kad iš biudžeto pirmiausia būtų skirtos lėšos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios ekspertizei ir tvarkybos projektui parengti. „Tuomet jau galėjome teikti prašymą Kultūros ministerijai, – šiam paveldo objektui iš 2025–2026 m. Kultūros paveldo programos bažnyčios išorės tvarkymo darbams jau yra paskirta 213 tūkst. Eur: iš jų kitąmet bus gauta 75 tūkst. Eur, o likę – 2026-aisiais“, – patikslino V. Jakumienė. Už šias lėšas bus pakeista stogo danga, stogas bus padengtas autentiškai – skiedromis, sienos apkaltos lentomis, sutvirtinti pamatai. „Anksčiau Savivaldybė skyrė lėšų Laukžemės tvarkybos darbų projektui, o šį rudenį bus teikiama paraiška Kultūros ministerijai konkretiems darbams atlikti. Būtina pakeisti stogo dangą, apkalti sienas, sutvirtinti griūvančias kolonas“, – teigė M. Skersienė. Parapija restauracijai dar tikisi lėšų iš savų geradarių – kaimynystėje įsikūrusio vėjų jėgainių parko valdytojų. Budrių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia, kaip medinis paveldas, M. Skersienės žodžiais, taip pat laukia savo tvarkymo eilės – pagrindinė jos fasado siena išlinkusi, avarinės grėsmės nėra, tačiau reikėtų tvarkyti konstrukcijas. --- Griūvant mediniam bažnyčių paveldui, kuriam atkurti reikalingos didžiulės lėšos, vicemerės V. Jakumienės teiravomės nuomonės, ar verta laikytis jo įsikibus bet kokia kaina, ar nekyla minčių parduoti verslui, kad įrengtų jose galerijas ar koncertų sales, kaip yra užsienyje. V. Jakumienė atsakė: „Vis dėlto tai yra bažnyčios, tikinčiųjų šventovės. Dėl bažnyčių uždarymo minčių nekyla: kiekvienas kaimas nori turėti savo Dievo namus, ir tai įrodo naujai pastatyta bažnyčia Kūlupėnuose ir statoma Vydmantų bažnyčia.“
|
|
