– Kodėl gi ne? Nuomojami paspirtukai padidintų susisiekimo galimybes, neteršiant oro. Specialiai jiems įrengto tinklo mūsų mieste nėra, bet patiems paspirtukininkams protingai elgiantis, galima saugiai važinėtis. Tačiau reikėtų apgalvoti, kur tinkamai statyti paspirtukus, nes ir didieji šalies miestai ketina įvesti tvarką, kad bet kur gatvėse jie nesimėtytų.
Vaiva TAUTAVIČIŪTĖ:
– Nepritariu šiam sumanymui, nes Kretingoje nėra tam infrastruktūros – vienintelė Vilniaus gatvė tetinka jais važiuoti, o kitur šaligatviai – tragedija. Manyčiau, kad pirmiausiai reikėtų susitvarkyti infrastruktūrą, o po to galvoti apie paspirtukų paslaugą. Man ir šiaip asmeniškai nepatinka ši transporto priemonė.
Joana LAUKINYTĖ:
– Atsimenu, Kretingoje yra buvę nuomojamų dviračių, bet jų atsiakyta, matyt, nepasiteisino. O paspirtukai? Gal ir būtų patogu... Važiuočiau juo ir aš prireikus. Na, bet retai – ne į darbą ir ne į darželį, nes ant paspirtuko vaikučiui būtų nesaugu.
Rasa VIŠČIŪNIENĖ:
– Gal, kas mėgsta, tiems gerai būtų. Nes vienaip ar kitaip, tų paspirtukininkų atšilus orams jau pilna gatvėse. Va, einu kita Vilniaus gatvės puse, kur nėra įrengto dviračių tako, vis vien prasineša pro šonus, tik spėk trauktis į šoną. Šiaip paspirtukai man netrukdo, gal mažiau mašinų gatvėse bevažinėtų.
Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
