|
|
|
KRATC garsiai paskelbė maisto atliekų rūšiavimo pradžią
Oficialiai duris atvėrė už sąvartyno kalno Dumpiuose pastatytas modernus cechas, kuriame per metus žadama sutvarkyti daugiau kaip 6 tūkst. 670 tonų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojų maisto atliekų. Jos čia nebus perdirbamos, o tik apdorotos iki masės, tinkamos perdirbėjams išsivežti. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti net mažiausios galimybės susidaryti nemaloniam tvaikui. Startuoja Klaipėda, Kretinga ruošiasi Naujasis cechas su visa įranga įsigyti iš ES fondų lėšų. Projekto investicijų vertė apie 3 mln. 71 tūkst. 591 Eur, iš jų 72 proc. – ES Sanglaudos fondo, likusioji dalis – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) lėšos. Pirmieji regione rūšiuoti maisto atliekas pradės Klaipėdos ir Neringos gyventojai. Paklaustas, o kada gi kretingiškiai, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus teigė, jog dabar, kai yra kur surinktas atliekas išvežti, intensyviai tam pradėta ruoštis: gyventojams bus išdalinti 7 tūkst. po 7 l talpos kibirėlių, šalia buitinių atliekų konteinerių bus pastatyti 105 specialūs konteineriai, kurių talpa 240 l. Maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos tik Kretingos mieste – gyvenvietėse, kuriose nėra 2 tūkst. gyventojų, kol kas tai nenumatyta. Individualių namų valdoms bus parūpinti 120 l talpos konteineriai (jų bus išdalinta 3 tūkst.) ir kibirėliai.
Maisto atliekas reikės rūšiuoti panašiai, kaip ir komunalines: į šiukšliadėžę įsikloti plastikinį maišelį, prikaupus maisto likučių, jį sandariai užrišti ir išmesti į kieme esančius rudus konteinerius. Į konteinerius galima mesti kiaušinių lukštus, pieno produktus, kavos, arbatos tirščius, arbatos pakelius, vaisių ir daržovių likučius, riešutus, sėklas, grybus, maistu suteptas kartonines pakuotes, popierines servetėles, naudoti nebetinkamus maisto produktus, pavyzdžiui, mišraines, taip pat – duonos ir konditerijos gaminius, kruopas, miltus, makaronus. Mesti palaidų atliekų arba supakuotų stiklinėse ir metalinėse pakuotėse negalima, taip pat į maisto atliekas negalima mesti pelenų, vaistų, žemių, pilti aliejaus ir kitų skystų produktų, žaliųjų atliekų – žolės, lapų, šakų, kambarinių augalų. Surinktos maisto atliekos atskira mašina bus nuvežamos į Dumpiuose pastatytus apdorojimo įrenginius. Plastikiniai maišeliai su turiniu bus suplėšomi ir atskiriami, o mechaniškai ir rankiniu būdu išrūšiuotos atliekos susmulkinamos ir sudedamos į uždarą rezervuarą, iš kurio jas į perdirbimo gamyklas išgabens autocisternos. Iš perdirbtų maisto atliekų bus išgaunamas biometanas ir pagaminamas kompostas. Biometanas naudojamas kaip ekologiškas gamtinių dujų analogas elektrai ar šilumai gaminti, tinka kaip kuras dujomis varomoms transporto priemonėms. Be to, atskirai surenkant maisto atliekas, švaresnės ir tinkamesnės perdirbti lieka antrinės žaliavos, išmestos į komunalinių atliekų konteinerius.
Motyvuoti gyventojus – naujas iššūkis Kaip sakė direktorė Roma Budrienė, KRATC, kuriam buvo patikėta sukurti visą maisto rūšiavimo infrastruktūrą, šiuos procesus pradėjo daugiau negu prieš 4-erius metus. Laikas užsitęsė, kadangi teko susidurti su iššūkiais: pandemija, energetine krize, didžiausia per kelis dešimtmečius infliacija, pabrangusiais statybos darbais, rangovų atsisakymu dirbti. Cechas pastatytas, tačiau sulig jo atidarymo iškilme praėjusį antradienį, kaip sakė R. Budrienė, prasideda kiti, galbūt dar didesni, iššūkiai – regiono gyventojus edukuoti, motyvuoti atliekas rūšiuoti taip, kad sukurta infrastruktūra būtų naudojamasi efektyviai, tikslingai, kad visi gyventume švaresnėje, tvarkingesnėje, ekologijai draugiškai aplinkoje. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Klaipėdos regionui taip pat palinkėjo naudotis galimybe gyventi ekologiškai, nes kol kas rodikliai nesantys geri. Dar pernai antrinių žaliavų išrūšiavimo iš bendro komunalinių atliekų srauto rodiklis turėjęs būti pasiektas 60 procentų, o vidurkis tėra vos 30 procentų, vadinasi, dukart mažesnis. Lietuva esanti įsipareigojusi išrūšiavimą kasmet padidinti 5-iais procentais, šiemet jis turėtų siekti 65 procentus, 2025-aisiais – 70, deja... Anot ministro, pradėję veikti maisto apdorojimo cecho įrenginiai turėtų būti paskata atskirti vertingesnes antrines žaliavas, tuo pačiu būtų pagalba visam regionui.
Tikslas sukurti pridėtinį produktą „Aš visada sakau – nežiūrėkim į Vakarus, žiūrėkim į Baltijos šalis. Štai Estijos vidutinio dydžio Tartu miesto viešajame transporte jau naudojama energija tik iš atsinaujinančių šaltinių – visas komunalinis transportas ir miesto viešieji autobusai varomi elektra ir sąvartynų biodujomis, pagamintomis iš maisto atliekų. Tai regionui sukuria vertę ir energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo S. Gentvilas. Jo žodžiais, ir Klaipėdai svarbu, kad surinktos žaliavos virstų nauja energija, panaudojama ne tik elektrai, bet ir brangesniam transporto kurui, gamtinių dujų pakaitalui, kad KRATC kolektyvui pasisektų tas žaliavas panaudoti regiono žiedinei ekonomikai atsirasti, o atidarytas cechas sudarytų galimybes kurtis naujoms įmonėms, industrijoms.
„Maisto atliekas rūšiuoti – garbinga veikla“, – akcentavo S. Gentvilas. Anot jo, rūšiavimo vietos yra įkurtos 7-iuose Lietuvos regionuose, trijuose vėluojama. Blogiausia situacija – Kaune, o Klaipėdą ministras pavadino vienu lyderiaujančių. Per visą Lietuvą į įrenginius investuota 14 mln. eurų, papildomai lėšų dar reikėjo konteineriams, surinkimo sistemoms. „Infrastruktūra kuriama iš europinių pinigų, klausimas, ar sugebėsim rezultatu pasinaudoti – ne tik surinkti maisto atliekas, jas atskirti, bet, kas svarbiausia, sukurti pridėtinį produktą“, – kalbėjo ministras. Alytaus regione, kuriame maisto rūšiavimo sistema startavo prieš 5-erius metus, gyventojai naująją tvarką pasitikę su entuziazmu. Atliekų apdorojimo cecho atidarymo šventėje dalyvavusius Klaipėdos regiono merus, savivaldybių administracijos atstovus S. Gentvilas ragino tuo pavyzdžiu sekti žmones paagituoti savo miestuose, savo kiemuose.
|
|
