|
|
|
Europarlamentarės Rasos Juknevičienės mintys po apsilankymo Izraelyje
Europa šiandieną apsupta dviejų karo židinių. Mūsų, gyvenančių Lietuvoje, dėmesys daugiau sutelktas į karą Ukrainoje, tačiau praėjusį spalį Artimuosiuose Rytuose įsiplieskęs Izraelio ir „Hamas“ karinis konfliktas irgi neslopsta. Apie šį konfliktą, jo atgarsius Europai kalbėjomės su Lietuvos europarlamentare Rasa Juknevičiene po jos apsilankymo Izraelyje su Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio delegacija. – „Hamas“ ir Gazos Ruožas, Vakarų krantas ir Machmudas Abbasas, – tai girdėta, tačiau neįsigilinusiems į šio Artimųjų Rytų regiono politines peripetijas gal galėtume „nupiešti“ jo paprastą politinį žemėlapį. – Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą valdo skirtingos palestiniečių politinės jėgos. Gazos Ruožą nuo 2005 metų valdo rinkimus laimėjusi „Hamas“, nudreifavusi į teroristinę organizaciją, Vakarų krantui, prasidedančiame už Jeruzalės, po Jesiro Arafato mirties jau 20 metų be rinkimų vadovauja Machmudas Abbasas, čia subrendo labai daug problemų. Beje, Vakarų kranto administracija yra išlaikoma Europos Sąjungos (ES), kitų šalių pinigais. Pastarojo vizito metu buvome susitikę su Palestinos vidaus reikalų ministru, saugumo tarnybos vadovu, generaliniu prokuroru, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Važiavau su atvira širdimi, norėdama geriau suprasti šitą pasaulio dalį ir labai nusivyliau – pamačiau žmones „seno sukirpimo“, jaunimas neprileidžiamas prie valdžios, baiminamasi, kad rinkimų nelaimėtų „Hamas“, kaip nutiko Gazos Ruože. Dabartinė Vakarų kranto administracija visiškai nevaldo situacijos, klesti korupcija, greitai ir visiškai atsiriboti nuo „Hamas“ nesugebėjo, bijo ir žmonių reakcijų, labai daug žmonių nusivylę esama valdžia. – Arabų ir žydų konfliktas dėl Palestinos regiono prasidėjo XX a. pradžioje. Nuo 1948 m., kai buvo įkurta Izraelio valstybė, ginkluotų susidūrimų tarp Izraelio ir palestiniečių būta ne vieno, tačiau praėjusių metų spalio 7 d. netikėtai Izraelį užpuolusi Gazos Ruožo palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ tiesiog skerdė taikius žmones. Iš kur toks žiaurumas? – Antisemitinės jėgos labai gerai žaidžia kurstydamos įtūžį prieš Izraelį, net mokyklų vadovėliuose – antisemitinės nuotaikos. Vizito metu sunkiausia buvo išgirsti, pamatyti to žiaurumo liudijimus. Izraeliečiai yra surinkę iš vaizdo stebėjimo kamerų, kamerų automobiliuose, „Hamas“ ir aukų telefonais nufilmuotos medžiagos, telefoninių pokalbių. Rinko viską, ką buvo įmanoma surinkti. Izraelio valdžia neleidžia to viešinti. Visa tai neapsakomai žiauru. Buitine kamera nufilmuota prie užmušto tėvo sėdintys du berniukai, vienas jų išmušta akimi, nežinantys kas jų laukia. Ant jaunos nužudytos moters rado 24 biologinius pėdsakus, suprantate kas tai... Bet labiausiai sukrėtė veidai tų jaunų palestiniečių – „Hamas“ teroristų – jų džiaugsmo fiesta papjovus, tikra ta žodžio prasme, žmones. Vienas džiūgaudamas skambina tėvui, mamai: „Aš jų dešimt nužudžiau!“. Žudė rėkdami: „Allahu Akbar“, ką arabiškai reiškia „Dievas yra Didis“, jie nešaukė: „Išlaisvink Palestiną!“. Tiems jauniems žmonėms įskiepytas ir baisus religinis fanatizmas. Šį siaubą išgyvenę izraeliečiai, su kuriais teko bendrauti, sakė, kad tai nėra vien prieš juos nukreipta, ir mums Europoje tokios grėsmės esama. Izraelio kontroliuojamoje teritorijoje apie 20 proc. gyventojų yra arabai, jie lojalūs valstybei, patys bijo „Hamas“. Tačiau Izraelyje irgi juntamas tas įsisenėjęs radikalizmas, yra radikalaus tikėjimo žmonių, ne veltui JAV daliai Izraelio naujakurių, puldinėjusių taikius palestiniečius, pritaikė sankcijas. Ta priešprieša iš abiejų pusių, bėgant laikui, auga, kol ima ir sprogsta. – Kaip Izraelio ir „Hamas“ karinis konfliktas paveiks ES? – Jau dabar pasekmės yra – Nyderlanduose per rinkimus priešiška emigrantams politinė partija gavo dvigubai daugiau balsų negu tikėjosi. Nyderlanduose lapkritį įvykę rinkimai parodė, kaip šios šalies žmones paveikė šiurpūs vaizdai iš „Hamas“ užpulto Izraelio, žmonės išsigando. Jeigu panaši tendencija bus Europos Parlamento rinkimuose – ES gali stipriai keistis: Vokietijoje kyla radikalių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, turinti rėmėjų postkomunistinėje Rytų Vokietijoje, Prancūzijoje radikalė Marine Le Pen laukia savo eilės, Slovakijoje valdžia priklauso populistinei nacionalistinei Roberto Ficko koalicijai. Žmonės pavargsta, nusivilia ir atsiranda toks „Aš padarysiu tvarką“, ir to momento užtenka. Žmonės gyvena savo įprastus gyvenimus, nežino visų geopolitinių, kitų niuansų, iš čia pavojus Europai kyla. Labai greitai gali būti, kad atsidursime kitoje Europoje, jos blogąja prasme. Bet yra ir kitas kelias, dėl kurio kovojame ir Europos Parlamente – neleisti Vakarams pavargti, įtikinti ES šalis, kad dabar yra egzistencinių sprendimų laikas, kad ES turi reformuotis tam, kad būtų efektyvesnė. Dabar vienas žmogus su veto teise gali paveikti svarbiausius ES principus, ardyti ES, kalbu apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. ES veto teisė šiandieną tapo greitų sprendimų priėmimo stabdžiu, šantažo įrankiu radikalių politinių veikėjų rankose. Pokyčių ES reikia dėl sprendimų priėmimo, ES biudžeto formavimo, dėl saugumo užtikrinimo. ES susikūrė ant JAV saugumo garantijų. Europiečiai galvojo, kad amžinai gyvens taikoje. Pastarojo laiko kariniai konfliktai akivaizdžiai parodė, kad europiečiai turi skirti pinigų ir gynybai, ne vien geram gyvenimui. Iki šiol atostogavus 5 žvaigždučių viešbutyje pasitenkinti 4-iomis oi kaip nesinori. Reikia, agresorius nestoja, ir mes tą labai gerai suprantame. – Taikos Artimuosiuose Rytuose viltis? – Siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose svarbios JAV ir ES diplomatijos pastangos. Labai svarbus kaimyninių arabų šalių nusiteikimas įtvirtinti taiką. Kai šalys ryšis taikai ir taikiam bendradarbiavimui – neliks vietos „Hamas“. Neapykanta temdo žmonių protus, vaizdai iš Gazos Ruožo kenkia Izraelio įvaizdžiui, bėda ta, kad „Hamas“ taikią Gazos Ruožo infrastruktūrą, civilius naudoja karo reikmėms. Bet taikos viltis yra.
|
|
