|
Smulkmenos
Krištolo šukes surinko Motinos švelni ranka, Ant pajuodusio paminklo Koją laužosi šaka. Aukso dulkėmis papuošia Vakarą bevardis gūsis, Jūra nenurimsta – ošia, Suvelia pušynui ūsus. Net rasos mažiausias lašas Atgaivina bitėms sielą, Skulptorius piktai nutašo Veidą visiškai nemielą. O mažų dalykų saują Surenku aš kuo skubiau, Didžiuliai perpildo pasaulį Bei suprasti juos sunkiau…
Sidas ČEPELEVAS
Pranciškonų gimnazijos mokinys
|