|
|
|
Parodoje „Temperatūra“ – kelionė nuo šalčio iki karščio
„Kolekciją, kurią šiandien matote, sumaniau prieš kelerius metus ir rinkau, kūriau specialiai šiam nuotykiui ir šiai erdvei, pavadinau „Temperatūra“ – stengiausi ją konstruoti taip, kad žiūrovas patirtų viską nuo emocinio, kolorito siūlomo šalčio iki vis didėjančio karščio“, – susirinkusiesiems į parodos atidarymą Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje sakė tapytojas Andrius Zakarauskas. Pristatydama šiuos metus užbaigiantį ir 2024-ųjų metų parodų sezoną pradedantį dailininką Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, kad A. Zakarauskas, be to, kad yra vienas visokeriopai spalvingiausių savo kartos Lietuvos tapytojų, yra vienas aktyviausių čia rengiamų parodų lankytojų, tad jau ir tuo nusipelnė, kad muziejus pakviestų jį eksponuoti savo kūrinių parodą. Studiją Vilniuje turintis, Kaune dirbantis, o Palangoje atostogas ir šventes leidžiantis bei kuriantis ir daugybę eskizų ar jau užbaigtų darbų iš jos parsivežantis dailininkas neapsiriboja vien tapyba aliejumi ar tempera didelių formatų drobėse ar nedidelio formato darbais ant popieriaus, pieštais grafitu ar spalvotais pieštukais. Jis savo kūriniuose sujungia tušą ir akvarelę, pigmentinę spaudą, fanerą, organinį stiklą, aliuminį, tad kelionė po tris ekspozicijos sales tampa ne tik kelione nuo žemiausios iki aukščiausios termometro stulpelio padalos, nuo juodai balto vidinio šalčio iki vis labiau kylančio karščio, iki augančios ir visomis paletės spalvomis ištrykštančios dinamikos: žiūrovui išties įdomu ir tai, kokiomis priemonėmis dailininkas visa tai perteikia.
L. B. Turauskaitės paklaustas, kelerių metų periodą apima jo kūriniai, A. Zakarauskas prisiminė, kad pirmieji piešiniai kurti 2020-aisiais, per karantiną, o visa kolekcija apima trejų metų kūrybą. Nemaža dalis kūrinių pradėti tiesiog Palangos paplūdimyje itin karštą ir ilgą 2021-ųjų vasarą. „Patyriau tokį piešimo nuotykį: atsinešu į paplūdimį popierių su pieštuku ir pradedu piešinį nuo realaus vaizdo, kurį matau – kopų kraštelio, krūmų. Po to laukiu, kol nuo karščio po truputį tas vaizdinys, esantis man prieš akis, pradeda plaukti, raibuliuoti, ir tai fiksuoju, – kūrybos, tapybos proceso, vaizdo konstravimo žingsnius pamažėl atskleidė parodos autorius, prisipažinęs, kad temperatūra jam asocijuojasi ir su klimato žemėlapiais, o piešdamas kai kuriuos piešinius jis panaudoja ir jų konstravimo liniuotes. – Dar vienas, galima sakyti, nuotykis: klausausi orų prognozės, pranešėja šneka apie šiltas ir šaltas oro mases, ir aš suvokiu, kad ji šneka apie tapybą – juk ir ji susideda iš jėgų santykio tarp šilto ir šalto, jų judėjimas pasirinktame formate kuria ir konstruoja tai, kas aplink vyksta. Taip ir aš savo kūrinius konstruoju. Žinoma, ten įsipina daugybė siužetų, susijusių su tapybos istorija, taip pat ir biblinių siužetų – gal žiūrovams pavyks juos atsekti. Mano kūriniuose atsispindi ir klimato kaitos problematika, ir kitos šiandienos realijos – žemėlapiai juk gali būti skaitomi ir kaip puolimo planas.“
Menotyrininkė Justina Augustytė, kalbėdama apie parodą, kuri eksponuojama iki vasario 12 dienos, akcentavo: „Parodoje „Temperatūra“ pristatomi naujausi Andriaus Zakarausko kūriniai, kuriems įminti tapytojas siūlo pasitelkti talpią temperatūros metaforą, apimančią tiek tapybinius, tiek naratyvinius paveikslų klodus. Konstruodamas kompozicijas tarsi klimatinius žemėlapius, menininkas koncentruojasi į šiltų ir šaltų tonų spalvinių masių judėjimą drobės paviršiuje. Jų susidūrimuose atsiranda ir vėl nyksta žmogaus kūno fragmentai, užsimenantys apie figūratyvumo ir siužeto galimybę, bet tuoj pat vėl išsiskaidantys iki pamatinių tapybos elementų – spalvos, potėpio, dažo materialumo. Atpažįstami ar deformuoti kone iki abstrakcijos, čia susijungiantys į dinamiškas kombinacijas, čia išsibarstantys kūnų fragmentai susikloja tirštais, tapybiškai intensyviais sluoksniais, tarsi paliudijančiais, kad tapyba ir yra A. Zakarausko kūrybos išeities taškas, įkvėpimo šaltinis, pagrindinis tyrimų įrankis, objektas ir tikslas.“
--- Andrius Zakarauskas (g. 1982) – tapytojas. 2010 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose ir tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse Europoje ir JAV. Nuo 2005 m. surengė personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje. Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ (2009) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijos (2011) laimėtojas. Menininko darbų yra įsigiję „Lewben Art Foundation“, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir privačios kolekcijos.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
