|
|
|
Lietuvos aviacijos legendą žavėjo Dariaus ir Girėno žygdarbis
Garsus šalies lakūnas, aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius Vladas Kensgaila yra gimęs tais pačiais – 1933 metais, kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas savo eksperimentine „Lituanica“ perskrodė Atlanto erdves. Nuo vaikystės Vladą žavėjo šių tautos didvyrių žygdarbis ir paviliojo visam gyvenimui – jis netgi sukonstravo skraidančią „Lituanicos“ kopiją. Savo sūnų, taip pat profesionalų lakūną, kuriam dabar 55-eri, neatsitiktinai pavadino Dariumi. Savo gyvenimo saulėlydyje V. Kensgaila apsigyveno pas jį Palangoje, o, pakirstas sunkios ligos, dienas leidžia globos namuose. Sukūrė tris „Lituanicos“ modelius Šį rudenį V. Kensgailai švenčiant 90-metį, į Padvarių socialinės globos namus jį sveikinti atvyko buvę kolegos, draugai, taip pat – ir atstovai iš Panevėžio miesto savivaldybės, kurios tarybos narys jis buvo nuo 2003 iki 2011-ųjų metų, jam suteiktas šio miesto Garbės piliečio vardas. Kolegos ir artimieji prisiminė V. Kensgailos nuopelnus Lietuvai, dalijosi prisiminimais apie jo gyvenimą. Šis žmogus, visų pirma, buvo garsus aviacijos konstruktorius: jis sukonstravo net 3 „Lituanicos“ modelius. Vienas jų buvo sukurtas 1983 m., režisieriui Raimundui Vabalui statant kino juostą „Skrydis per Atlantą“, ir kone tiksliai atkartojo legendinį lėktuvą, kurį pats išbandė ir juo skraidė. Dabar šį modelį kaip technikos istorijos muziejinę vertybę galima išvysti Kaune, Aleksote, veikiančiame Lietuvos aviacijos muziejuje. O kiti du gerokai mažesni orlaivio modeliai buvo sukurti Lietuvos oro uostų pageidavimu: vienas jų, perpus mažesnis už originalą, gana ilgai kabojo sostinės oro uosto laukimo salėje. Trečiasis, originalo masteliu 1:4, buvo sukurtas paminėti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 77-ųjų ir Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį. Tapo Gineso rekordininku Įdomioji statistika: iš viso V. Kensgaila suprojektavo devynis aukštesnės klasės savadarbius lėktuvus, į padanges pakilo keliolika jo sukonstruotų mažesnių lėktuvų. 1989 m. V. Kensgailos sukurtas VK-8 „Aušra“ buvo pirmasis Lietuvoje sukonstruotas žemės ūkio paskirties lėktuvas, įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip didžiausias svorį pagal savo dydį pakeliantis, pajėgiausias pagal tręšimo kokybę ir kitus rodiklius: tarkim, į lėktuvo bunkerį galima pripilti 1 toną trąšų, o lėktuvo 360 arklio jėgų galingumo variklis sunaudojo gerokai mažiau kuro negu analogiško dydžio lėktuvai. V. Kensgaila 2010 m. serijinei gamybai parengė naują patobulintą savo projektuojamų lėktuvų versiją – aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9, kurį skraidina du 6 cilindrų varikliai. Konstruktorių teigimu, pagal techninius parametrus VK-9 pranašesnis už panašaus tipo lėktuvus, gaminamus amerikiečių „Cesna“, „Piper“ firmų, nes jiems reikia palyginti ilgų takų, o VK-9 gali tūpti bet kokioje aikštelėje, pievoje. VK-9 pakelia 1 toną kuro, bakus lėktuve atstoja talpyklos sparnuose. Nenutūpdamas lėktuvas gali nuskristi 2, 5 tūkst. km, jo greitis – 550 km per val. Patriotas – ligi panagių Su „Pajūrio naujienomis“ bendravęs Vlado sūnus Darius Kensgaila atviravo, kad nuo vaikystės jautęs dvejopą pojūtį: iš vienos pusės, kad gyvena legendų Dariaus ir Girėno aistringo gerbėjo, o ir garsaus lakūno šešėlyje, o iš kitos pusės, kaip ir kiekvienoje šeimoje, jis jam pirmiausia buvo tėvas. Labai natūraliai persiėmęs jo veikla, nes tėtis vesdavosi prie konstruojamų lėktuvų, mokęs juos rinkti. „Spaudimo nebuvo, man pačiam buvo smalsu ir įdomu. Tai priėmiau natūraliai, kaip tėvo darbą. Šiandieną suvokiu, kad jo veikla mane, paauglį, auklėjo ir padarė įtaką tolimesniam mano gyvenimui, bet tuomet taip neatrodė“, – kalbėjo D. Kensgaila, pamilęs oro erdvę, tačiau konstravimu, modeliu kūrimo aistra iš tėvo nepersiėmęs. Tuomet nesupratęs, kad ir tėvo bendrystė su savo rato žmonėmis jį nuo mažens auklėjo patriotiškai: „Nuo Šilutės kilęs mano tėvas – tautininkas, konservatorius ligi panagių, jis nesitaikstė su sovietiniu režimu. Jo tėvas kalėjo, broliai – partizanai, o ir mano tėvą persekiojo saugumas, jam teko slapstytis, keisti pavardes, gimimo metus, nes norėjo užbaigti aviacijos mokslus Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, tėvas dalyvavo rezistencinėje veikloje, o po Romo Kalantos susideginimo KGB lipo ant kulnų, todėl teko pakeisti gyvenamąją vietą, – taip mūsų šeima atsidūrė mano mamos Reginos, jau amžinatilsį, tėviškėje Panevėžyje“, – glaustai šeimos istoriją, kurioje dar augo jo sesuo Saulė, perteikė pašnekovas. Gyvendamas Šilutėje V. Kensgaila paliko ryškų įspaudą šio krašto visuomeninėje veikloje: jis ne tik konstravo, bet ir įkūrė biblioteką, tautinių šokių ansamblį, netgi pastatė baletą, atidarė vieną pirmųjų Lietuvoje aeroklubų. Po nepriklausomybės jau Panevėžyje paniro į politiką – buvo Lietuvių tautininkų sąjungos ir Tėvynės sąjungos narys, dar – Žemaičių bajorų draugijos narys.
|
|
