|
|
|
Mokėsi komandos formavimo ir lyderystės įgūdžių
Vykdant „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos planą Marijono Daujoto progimnazijoje surengti užsiėmimai mokinių savivaldai stiprinti – juose mokiniai mokėsi komandos formavimo ir lyderystės įgūdžių. Daujotiečių svečiai – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių parlamento nariai bei jų koordinatorė mokytoja Beata Viggins. Jie jaunesniuosius bendraminčius mokė atskleisti lyderystę per įdomias veiklas. „Mokymų tikslas – padrąsinti mokinius, kad jie atrastų, pažintų savo stipriąsias savybes, suprastų, kokių jų reikia kuriant ir formuojant komandą, kaip savyje atrasti lyderio bruožų“, – įvardino Marijono Daujoto progimnazijos dailės mokytoja užsiėmimų moderatorė Onutė Viskontienė, kuriai skirta užduotis – organizuoti renginį, nukreipti ir suburti mokinius, jiems patarti. Organizuojant mokymus taip pat prisidėjo Marijono Daujoto progimnazijos iniciatyvių mokinių sambūrio pirmininkė Smiltė Bistrovaitė, jai talkino Austėja Mažrimaitė, Darija Dzikevičiūtė, Andrėja Pucaitė, Aušrinė Malūkaitė ir Deimantė Gedeikytė. Susitikę dviejų mokyklų mokiniai, mokinių parlamentų nariai dalinosi savo patirtimi apie veiklas, savivaldą, atliko komandos formavimo užduotis, kurios leido išsiaiškinti lyderio savybes, jas komentavo, pateikė gyvenimiškų pavyzdžių, gerino savo komunikacinius įgūdžius, renginio pabaigoje pasidalino patirtais įspūdžiais. Kodėl mokiniams reikia kalbėti apie lyderystę? Anot O. Viskontienės, jaunos asmenybės yra turtingos vidinių resursų, tereikia tik mokiniams padėti juos atpažinti, padrąsinti, kad atsiskleistų, išdrįstų pasidalinti savo idėjomis, įžvalgomis, mintimis ar pasiūlymais. „Visi žinome ar esame patyrę, kaip būna sunku, baisu parodyti iniciatyvą, nes dažnai bijome vertinimo – vaikai išgyvena lygiai tuos pačius jausmus. Todėl ir reikalingi tokie mokymai, kurie padėtų sužibėti mūsų „deimančiukams“, – neabejojo pedagogė.
Ji akcentavo, kad šiuolaikinė lyderystė turi daug apibrėžimų ir ji gali pasireikšti įvairiose gyvenimo pozicijose – versle, politikoje, šeimoje, mokykloje ar draugų kompanijoje: „Mano manymu, svarbiausia lyderystėje – atsakomybė už savo veiksmus ir už tuos, kurie atsiranda įtakos ar veikimo rate. Todėl lyderio elgesys tampa pavyzdžiu aplinkiniams, o darbai gali tapti postūmiu kitiems veikti ar kurti kartu kažką bendro. Ir tai nepavaldu laikui.“ Lyderystės stiprinimo mokymai atskleidė, kad mokiniams buvo įdomu išgirsti kažką naujo, tai, kas atliepia juos ir jų asmeninę patirtį. Mokytoja pateikė pavyzdį: tarkim, kai bijoma kalbėti viešai, dauguma reaguoja ir pritaria, kaip tai yra nedrąsu, kaip nejauku ar nesaugu, tačiau nusiraminimas apima, sužinojus, kad tą patį išgyvena daugelis ir kad tai įmanoma išgyvendinti. Apibendrindama O. Viskontienė sakė neabejojanti, kad dviejų įstaigų bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas ir gimnazijai, ir progimnazijai. „Mūsų mokyklos mokiniai mokosi iš vyresnių, jau turinčių lyderystės patirties. Gimnazistai gi, bendraudami su jaunesniais mokiniais, turi galimybę dar labiau plėtoti savo turimas kompetencijas, megzti naujas pažintis, dalintis gerąja patirtimi“, – O. Viskontienė teigė, kad panašūs mokymai vyksta periodiškai, juos organizuoja ne tik mokyklos, bet ir kitos institucijos. Ugdymo įstaigos taip pat bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore Inga Biliūnaite-Rušinske, kuri, apsilankiusi mokymuose, pasidalino apie lyderystės galimybes Kretingos rajone. Mokant mokinius lyderystės, svarbus ir mokytojo vaidmuo, tačiau jis šiuo atveju yra labiau kaip vedlys, kuris, pastebėjęs gerąsias mokinio savybes, gali jį nukreipti tam tikra kryptimi. „Nebūtinai visi turi būti vadovai ar renginio režisieriai. Tobulai nuleisti užsklandą taip pat reikia visų lyderio savybių – atsakomybės, bendradarbiavimo, kruopštumo, draugiškumo, gebėjimo siekti bendro tikslo, – O. Viskontienė pripažino, kad jai buvo labai smagu gimnazistų parlamento gretose matyti ir Marijono Daujoto progimnaziją baigusius mokinius. – Vadinasi, einame tinkama linkme ugdydami jaunuosius lyderius.“
|
|
