|
|
|
Prie Savivaldybės – vienišos protestuotojos šauksmas
Antradienį prie Kretingos rajono savivaldybės pastato Savanorių gatvėje – iš Savivaldybei priklausančio būsto iškeldinamos Elenos Simanauskienės protesto akcija. Dešimtą valandą ryto smalsuolių ir užtarėjų – vienetai. Plakatą rankose laikanti protestuotoja įsitikinusi, kad dar anksti, įdienojus žmonės pamatys ir prieis užtarti, o pati nusiteikusi stovėti tiek, kiek reikės: iki vakaro, dar ir ryt, ir poryt, ateityje gal net palapinę po mero langais pasistatys. Gailisi dėl padėto parašo „Neturiu kitos išeities. Metus kariauju dėl tos mažos, 10 kvadratinių metrų, patalpos, kurioje gyvenu. Kai įsikrausčiau, visą prišnerkštą pati ją ir iškuopiau, susiremontavau, susitvarkiau. Dabar nori atimti. Jeigu už kojos rajono valdžia vis tiek mane iš ten išmes, tai išmes, ką padarysi... Klausiat, kur eisiu? Į mišką virve nešina, argi miškų nėra, virvių mažai?“ – graudinosi moteris, po teisminių ginčų privalanti išsikraustyti iki gruodžio 31-osios. Tą rytą mero Antano Kalniaus ji neketino laukti – esą tegul šis ramiai dirba savo darbus. Tačiau tikėjosi, gal išeis pasikalbėti Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Algimantas Gedvilas. „Suklaidino mane prašydamas pasirašyti taikos sutartį, sakė, kad viskas čia bus gerai, nepergyvenk. O ką aš, virėja? Aš galiu tik patarti, kiek pipirų arba druskos į sriubą įberti... Teisinius dalykus teisininkai išmano“, – kalbėjo protestuotoja. Kodėl pasirašė taikos sutartį, nežinanti – „taip išėjo automatiškai.“ Vis dėlto Savivaldybės vidun ją pasikvietė A. Kalnius. Po kelių minučių, užvėrusi kabineto duris, Elena svarstė be reikalo ten ir ėjusi. „Eilinį kartą išgirdau, kad apgaudinėju Savivaldybę, kad būstą, kuriame gyvenu, gavau neteisėtai... Kažin, kodėl meras taip galvoja? Aš nė kiek nesijaučiu nesąžininga...“, – tikino pašnekovė.
Kreipėsi ir į Prezidentą, ir į ministeriją E. Simanauskienė į eilę socialiniam būstui gauti buvo įrašyta 2014-aisiais, kai Savivaldybės administracijos direktoriumi dar dirbo Virginijus Domarkas, o meru – Juozas Mažeika. Anot pašnekovės, tąsyk būstas jai buvęs suteiktas tame pačiame name Kęstučio gatvėje. „Jau po metų paprašiau perkelti į kitą – negalėjau apsikęsti nešvarios aplinkos: pilna cigarečių nuorūkų ir dūmų, smarvė, gyveno daug „pijokų“. Apsidžiaugiau, kad buvo leista persikraustyti į Klaipėdos gatvę“, – pasakojo Elena. Bet, kadangi tuo metu moteris dirbo vienoje Kretingos maitinimo įmonių ir gaudavo pakankamą algą, remdamiesi deklaracija, Savivaldybės darbuotojai suskaičiavo, jog numatytas pajamų dydis, kurį gaunantiems asmenims tokia socialinė parama gali būti suteikiama, viršijamas. „Prigąsdino tada mane – ir greit, per savaitę, susiruošiau iš ten išeiti. Gaila, kad socialinius būstus gaunantys žmonės pas mus negali nei dirbti, nei uždirbti“, – apmaudžiai kalbėjo E. Simanauskienė. Iš eilės socialiniam būstui gauti 2017 metais ji buvo išbraukta. „Prikišo man, kad materialaus turto turiu, nors nežinau, iš kur jie tokį faktą ištraukė“, – tikino kretingiškė. Anot pašnekovės, finansinė jos padėtis – nepavydėtina, gyvena iš 380 eurų pensijos. Mokesčiai už komunalines paslaugas kad ir nedideli, bet štai pernai, negavus kompensacijos už šildymą, pasiėmusi 600 eurų paskolą. „Kas mėnesį bankui dabar atiduodu po 50 eurų. Skaudžiai atsiliepia piniginei – lėšų reikia vaistams, maistui. Kito būsto mieste nuomotis tiesiog neturiu iš ko“, – kalbėjo E. Simanauskienė. Dėl savo bėdų moteris raštu yra kreipusis ir į Prezidentą Gitaną Nausėdą, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją – iš ten, pensininkės žiniomis, Savivaldybė gavusi nurodymus išspręsti problemą, neišmesti žmogaus į gatvę. Į gatvę neišvarys, siūlo du variantus Praėjusių metų gruodžio 13 d. Savivaldybė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams buvo pateikusi ieškinį dėl E. Simanauskienės su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, iškeldinimo iš patalpos Kęstučio g., mat nuomos sutartis pasibaigė, o gyventoja nepaisė, būsto Savivaldybei negrąžino. Vis dėlto šiemet birželio 8 d. teismo posėdyje šalys geranoriškai susitarė sudaryti taikos sutartį ir teismo prašė civilinę bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu E. Simanauskienė vėl buvo įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, pasirašytu vasario 23 d., kretingiškei buvo suteikta teisė Savivaldybės būstu Kęstučio g. dar naudotis iki gruodžio 31-osios. A. Kalnių pirmiausia ir nustebino, ir prajuokino, kad dėl parašo ant taikos sutarties kretingiškė pretenzijų turi teisme Savivaldybei atstovavusiam juristui A. Gedvilui: „Na, kuo jis čia dėtas? Juk Simanauskienė pati turėjo pasisamdžiusi savo advokatą...“ Šiuos žodžius „Pajūrio naujienoms“ patvirtino ir pats A. Gedvilas: „Elena Simanauskienė turėjo savo advokatą ir klausė tiktai jo nurodymų. Aš tikrai negaliu priversti nei Simanauskienės, nei jokio kito žmogaus pasirašyti sutarčių.“ Mero įsitikinimu, E. Simanauskienė su Savivaldybe elgiasi nesąžiningai, apgaudinėja. Esą ir seniau, tai yra 2014-aisiais, ši kretingiškė į socialinį būstą pretenduoti neturėjo teisės, neatitiko keliamų sąlygų. O pastaruoju metu būsto ir nuomos terminai buvo atidedami ne vieną kartą. „Nenorim daugiau būti vedžiojami už nosies. Sprendimas priimtas, taikos sutartis pasirašyta“, – „Pajūrio naujienoms“ konstatavo A. Kalnius. Jo žodžiais, šiuo metu socialinio būsto laukia 117-a kriterijus atitinkančių gyventojų, pusė jų – mamos su vaikais. E. Simanauskienė toje eilėje įrašyta 87-uoju numeriu. „Gruodžio 31-ąją pasibaigus nuomos sutarčiai, mes jokiu būdu neišvarysime moters į gatvę, juolab artėjant žiemai. Pasiūlėme rinktis iš dviejų variantų – arba laikinai apsigyventi Nakvynės namuose, arba Socialinių paslaugų centre“, – sakė A. Kalnius.
|
|
