|
|
|
Žemaičių kalba surado kelią į Bažnyčią
„Ypač svarbu, kad žemaičių kalba surado kelią ir į Bažnyčią – per liturgiją, maldos skaitinius, per naujai sukurtas ir patraukliai atliktas šventas giesmes“, – tokią mintį išsakė prof. dr. Juozas Pabrėža po Sumos šv. Mišių Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje, kai visos giesmės skambėjo žemaitiškai. Giesmes atliko Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, kuris sukūrė muziką liturginėms giesmėms, o jų tekstų autorė – telšiškė poetė Irena Daubarienė. Šv. Mišių žemaičių tarme ir per jas giedamų žemaitiškų liturginių giesmių idėja kompozitoriui chorvedžiui A. Žiliui kilo po to, kai prieš trejus metus po įvykusio Žemaičių kongreso JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sudarė galimybę Sekmadienio visuotinę maldą Žemaitijos bažnyčiose skaityti žemaitiškai. Visos pagrindinės, šv. Mišių dalims pritaikytos – šv. Mišių pradžios giesmės „Sosėmėlk ont mūsa“, aukojimo giesmės – „Aukuojo, Viešpatie, Tau vėskon“, dviejų šv. Komunijos giesmių „Jėzau, To esi stiprībė“, „Diekou už nuognė maluonė“ ir šv. Mišių pabaigos giesmės, o ir kitos buvo sukurtos šią vasarą, rugpjūčio mėnesį per gana trumpą laiką, iš viso jau sukurta 13 liturginių giesmių žemaičių tarme. Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“ ir vadovas A. Žilys su šia, žemaičių tarme skambančia programa, ketina aplankyti ir kitas Žemaitijos vietoves, ypač, jeigu iniciatyvą parodys vietos bendruomenės, norinčios giesmes išgirsti žemaitiškai. „Svaja“ jau yra gavusi kvietimą gruodžio 10 d. giedoti Varniuose, Žemaitiškų giesmių autoriai iniciatyvos tikisi ir iš Žemaitijos bažnyčių vargonininkų, kad jie propaguotų tokias giesmes ir jas atliktų savo parapijose. „Manau, kad mums pavyks mišias ir liturgines giesmes žemaičių tarme išleisti atskiru leidiniu“, – vylėsi jų autorius kompozitorius A. Žilys, kurio pastebėjimu visos „Svajos“ Telšių katedroje giedotos giesmės orientuotos į bendruomenišką giedojimą, jų melodijos nesudėtingos. Tai, kad Telšių katedroje pirmą kartą skambėjo giesmės žemaičių tarme, prof. dr. J. Pabrėža įvardino kaip svarbų renginį dėl žemaičių tarmės ir apskritai dėl žemaitiško identiteto įtvirtinimo. „Pastaruoju metu vienas svarbiausių žemaičių etninės tapatybės ženklų žemaičių kalba išgyvena didelį pakilimą, skamba vis plačiau ir garsiau. Daromi rimti žingsniai, kad žemaičių kalba būtų išsaugota ir įtvirtinta“, – J. Pabrėžos teigimu, Mišių dalyviai ir koncerto klausytojai buvo sužavėti „Svajos“ šiltu, jautriu, maloniu ir profesionaliu giesmių atlikimu žemaitiškai.
„P. n.“ informacija
|
|
